Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Kalno dydžio magminės uolienos masė, esanti po pietų Japonijos pakrante, gali veikti kaip magnetas ar žaibolaidis dideliems žemės drebėjimams. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagal naują 3D objekto vizualizaciją, žinomą kaip Kumano Plutonas, atrodo, kad didžiulių žemės drebėjimų tektoninė energija yra nukreipta į keletą taškų išilgai jo šono. Tai galėtų padėti mokslininkams geriau prognozuoti didžiulių žemės drebėjimų poveikį regione, taip pat geriau suprasti, kaip šios uolienų masės sąveikauja su tektonine veikla. „Negalime tiksliai nuspėti, kada, kur ir kokio dydžio bus būsimi žemės drebėjimai, bet sujungę savo modelį su stebėjimo duomenimis, galime pradėti vertinti artimiausius procesus“, – sako geofizikas Shuichi Kodaira iš Japonijos jūrų bei žemės mokslo ir technologijų agentūros. „Tai suteiks Japonijos visuomenei labai svarbių duomenų, kad jie pasiruoštų kitam dideliam žemės drebėjimui.“ Užuominos apie Kumano Plutoną pirmą kartą buvo atskleistos 2006 m. Tai yra intruzinės uolienos, susiformuojančios iš stingstančios magmos, paprastai giliai Žemės plutoje, lėtai atvėstančios ir kietėjančios didžiuliame luite.
Seisminis vaizdas atskleidė, kad Nankai subdukcijos zonoje uolienos buvo kitokio tankio nei aplinkinės uolienos. Tai yra sritis, kurioje viena tektoninė plokštė slysta po kitos kraštais, kartu su padidėjusiu žemės drebėjimu ir ugnikalnių aktyvumu. Skaitmeninis modeliavimas padėjo atskleisti, kad uolienos gabalas buvo plutoninis. Tačiau tikrasis jo mastas liko neištirtas. Dabar, naudodama 20 metų seisminius duomenis iš Nankai subdukcijos zonos, tyrėjų komanda sudarė visą Kumano Plutono žemėlapį. Žemės drebėjimai, nors ir destruktyvūs, taip pat gali būti labai galingas įrankis. Drebėjimai yra tikrai nuostabūs dalykai. Tai, kaip šios seisminės bangos sklinda per tam tikras medžiagas ir atspindi jas, leidžia seismologams nustatyti struktūras, kurių nematome giliai po žeme. Tai buvo kruopštus darbas, apimantis ne tik milijonus seisminių įrašų iš Japonijos žemės drebėjimo jutiklių tinklo, bet ir kitų mokslinių tyrimų, skirtų didžiausiam kada nors sukurtam seisminių duomenų rinkiniui. Didžiulis duomenų kiekis, kurį komanda surinko apie Nankai subdukcijos zoną, buvo įvestas į LoneStar5 superkompiuterį Teksaso universitete Ostine, kad būtų sukurtas didelės raiškos 3D Kumano Plutono modelis. Įspūdinga tai, kad jis atskleidė bruožus, kurių anksčiau nematėme. Modelis rodo, kad dėl Kumano Plutono svorio po juo esanti Žemės pluta, veikiama įtempimo, sulinksta ir šiek tiek iškyla virš jos. Keista, bet atrodo, kad Kumano Plutonas sudaro kelią požeminiam vandeniui prasiskverbti po Žemės pluta į viršutinę mantijos dalį, padidindamas Žemės plutos lenkimą. Kadangi Kumano Plutonas yra toks tankus ir standus, jis taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį tektoninėje veikloje. 1944 m. ir 1946 m. Kumano Plutono šonuose kilo didžiuliai žemės drebėjimai, kurių balai buvo didesni nei 8. Atsižvelgiant į tai, kad subdukcijos plokštės yra labai jautrios struktūros svyravimams, Kumano Plutonas greičiausiai turės didelį poveikį tiek geometrijai, tiek tektoniniam aktyvumui regione. Komanda tikisi, kad jų atradimas paskatins nuodugnius požeminių struktūrų, kurios gali slėptis kitose subdukcijos zonose, tyrimus. „Tai, kad galime padaryti tokį didelį atradimą srityje, kuri jau gerai ištirta, mano nuomone, atveria žvilgsnį į tai, kas gali laukti vietose, kurios yra mažiau stebimos“, – sako geofizikas Adrienas Arnulfas iš Teksaso universiteto Geofizikos instituto. Tyrimas buvo paskelbtas „Nature Geophysics“.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|