Keistas eksperimentas su musėmis parodė ryšį tarp alkoholio ir sekso: žmogaus elgesys gali būti labai panašus (Foto)

Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto (UCSF) atrado mažytę molekulę muselių smegenyse, pavadintą neuropeptidu F, kuri daro įtaką tokiam jų elgesiui. Keičiantis šių molekulių lygiui smegenyse, keičiasi ir muselės elgesys.

Naujasis darbas gali padėti išsiaiškinti smegenų mechanizmus, dėl kurių socialinė sąveika gyvūnams teikia pasitenkinimą, ir mechanizmus, kuriais grindžiama žmonių priklausomybė. Panaši žmogaus molekulė, vadinama neuropeptidu Y, taip pat gali būti susijusi su socialiniais veiksniais ir elgesiu, pavyzdžiui, piktnaudžiavimu alkoholiu ir narkotikais. Koreguojant neuropeptido Y kiekį žmonėse, gali pasikeisti jų priklausomybę sukeliantis elgesys – būtent tai UCSF komanda ir pastebėjo vaisinėse muselėse.

Tyrimui vadovavusi anatomijos ir neurologijos profesorė iš Kalifornijos universiteto Ulrike Heberlein sako, kad jei paaiškėtų, kad neuropeptidas Y yra psichikos būklės ir potraukio piktnaudžiauti alkoholiu ir narkotikais perdavėjas, būtų galima sukurti terapiją, slopinančią neuropeptido Y receptorius.

Atlygio jungiklis smegenyse

Eksperimentai, kurie aprašyti žurnale „Science“, prasidėjo vaisines museles patalpinus į talpyklas su muselių patelėmis, kurios dar nesiporavo, ir patelėmis, kurioms jau buvo tekę poruotis. Nors nesiporavusios muselių patelės noriai poruojasi ir atsako į „merginimą“, po poravimosi jos kuriam laikui praranda susidomėjimą lytiniais santykiais – dėl medžiagos, vadinamos sekso peptidu, kurią patinėliai perduoda kartu su savo sperma, sueities kulminacijos metu. Dėl šios priežasties vėliau jos atstumia patinėlius, kurie nori vėl poruotis.

Atstumti patinėliai tuomet pasidavė ir visiškai liovėsi mėginti poruotis. Net patalpinus toje pačioje talpykloje su nesiporavusiomis muselėmis patelėmis, jie nebuvo linkę užsiimti lytiniais santykiais. Taip pat pasikeitė jų įpročiai.

Patalpinus juos vienus kitoje talpykloje ir davus du šiaudelius, kurių viename buvo paprastas maistas, o kitame – maistas su 15 procentų alkoholio koncentracija, seksualiai atstumti patinėliai rinkosi alkoholio turintį maistą ir jo vartojo žymiai daugiau nei patinėliai, kurie niekada nebuvo atstumti. Skirtumas buvo matomas ne tik elgesyje. Jis buvo visiškai prognozuojamas pagal neuropeptidų F lygį smegenyse.

Viena tyrimo autorių mokslų daktarė Galit Shohat-Ophir iš Howardo Hugheso medicinos instituto sako, kad toks pokytis atspindi atlygio pojūtį smegenyse, kuris paverčiamas atlygio ieškančiu elgesiu.

Eksperimentai iš pradžių laikyti „beprotiška“ idėja

Kai šie eksperimentai prasidėjo, G.Shohat-Ophir tai vadino tik „beprotiška“ idėja. UCSF komanda įtarė, kad smegenyse gali egzistuoti molekulinis mechanizmas, siejantis socialinę patirtį – pavyzdžiui, seksualinį atstūmimą – su tokiomis psichologinėmis būsenomis kaip depresija. Taigi, jie nusprendė patikrinti, ar muselės, kurios buvo seksualiai atstumtos, bus labiau linkusios vartoti alkoholį.

Muselės laboratorijoje, jeigu joms tik bus suteikta galimybė, vartos alkoholį iki nusigėrimo, tačiau jų elgesys pasikeičia, kai yra pakoreguojamas neuropeptidų lygis jų smegenyse. Susiporavusios muselės rečiau ieško tokių atlygį teikiančių patirčių.

Patinėliai, kurie buvo suporuoti su nesiporavusiomis muselių patelėmis nuo pat pradžių ir sėkmingai susiporavo, ir turėjo didelį neuropeptido F kiekį savo smegenyse, taip pat vartojo labai mažai alkoholio.

Tuo tarpu atstumti patinėliai turėjo mažesnį neuropeptidų kiekį smegenyse, todėl ieškojo alternatyvių atlygio šaltinių, vartodamos alkoholį iki nusigėrimo.

Savo darbe U.Heberlein ir G.Shohat-Ophir bei jų kolegos pademonstravo, kad gali sukelti tokį patį elgesį genetiškai manipuliuodami neuropeptidų F kiekiu muselių smegenyse. Aktyvavus neuropeptido F gamybą nesiporavusių muselių patinėlių smegenyse privertė juos elgtis taip, lyg jie būtų seksualiai patenkinti, todėl jie savanoriškai atsisakė alkoholio vartojimo.

Tuo tarpu sumažinus neuropeptidų F receptorių lygį, seksualiai patenkinti muselių patinėliai ėmė elgtis taip, tarsi jie būtų atstumti – dėl ko ėmė vartoti daugiau alkoholio.

Šie tyrimų rezultatai gali turėti įtakos sprendžiant problemas, susijusias su žmonių priklausomybėmis, tačiau gali prireikti daugybės metų, kol tai virs naujomis terapijomis nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms – kadangi žmonių protas yra žymiai sudėtingesnis.

Žmogiškoji neuropeptido F versija, vadinama neuropeptidu Y, gali veikti panašiai, sujungiant socialinį pasitenkinimą sukeliančias patirtis su tokiu elgesiu, kaip besaikis alkoholio vartojimas. Mokslininkai jau žino, kad neuropeptido Y lygis yra sumažėjęs žmonėms, kurie kenčia nuo depresijos ir potrauminio streso sutrikimo – būklės, kurios nukreipia žmones į besaikį alkoholio ir narkotikų vartojimą.

Manipuliavimas neuropeptidu Y nėra toks paprastas – kadangi molekulės yra paskirstomos po visas smegenis, o remiantis tyrimais su graužikais, tai turi įtakos mitybai, nerimui ir miegui, jau neskaitant alkoholio vartojimo.

Parengta pagal „UCSF“.