Švedai treniruoja varnas nuo žemės rinkti nuorūkas: ar to reikia ir Lietuvoje?

Problema didesnė, nei atrodo

„Statista“ duomenimis, 2021 m. 19 proc. suaugusių žmonių pasaulyje rūkė tabako gaminius. Ir nors seniai žinoma, kaip stipriai tabakas žaloja sveikatą, yra dar viena problema, dėl kurios turėtume sunerimti.

Priešingai nei daugelis mano, cigarečių nuorūkos nėra nekenksmingos. Jos pagamintos iš celiuliozės acetato – dirbtinio plastiko, kuriame yra šimtai toksiškų cheminių medžiagų. Ir nors atrodo, kad nuorūka, palyginus su kitomis šiukšlėmis, yra maža ar nereikšminga, iš tiesų tai yra gausiausiai paplitus plastiko atliekų forma.

Didžiausios pasaulyje aplinkosaugos judėjimus vienijančios organizacijos „Earthday“ teigimu, apie 4,5 trilijono atskirų nuorūkų teršia mūsų pasaulio aplinką.

Karlas Fagerstromas, nikotino priklausomybės problemą kelis dešimtmečius tyrinėjantis mokslininkas, savo pranešimuose pabrėžia, kad Švedija tapo pirmąja Europos šalimi, išsprendusia rūkymo problemą. Įvairių susirgimų, susijusių su tabako vartojimu tam tikroje amžiaus grupėse, Švedijoje fiksuojama net kelis kartus mažiau negu kitose Europos Sąjungos valstybėse. „Eurostat“ duomenimis, Švedijoje rūko vos 7 proc. visos populiacijos.

Įdarbinti paukščius

Ir tai dar ne viskas. Sumažinusi rūkalių skaičių, Švedija atsigręžė į jų šiukšlinimo ypatumus. Viena iš naujausių iniciatyvų šalyje – specialiai išdresiruotos varnos, kurios miestuose rinktų nuorūkas, rašo „the Guardian“.

Šį metodą pasiūlė bendrovės „Corvid Cleaning“ įkūrėjas Christianas Güntheris-Hanssenas. Jo teigimu, laukiniai paukščiai būtų motyvuoti atlikti šią užduotį, nes už kiekvieną cigaretės nuorūką, įmestą į specialiai sukurtą mašiną, gautų šiek tiek maisto.

Fondas „Keep Sweden Tidy“ teigia, kad kasmet Švedijos gatvėse paliekama daugiau kaip 1 mlrd. cigarečių nuorūkų, o tai sudaro 62 proc. visų šiukšlių. Švedijos miestas Sioderteljė gatvių valymui išleidžia 20 mln. Švedijos kronų (apie 1,9 mln. eurų), rašo „The Guardian“.

Netoli Stokholmo esančiame Sioderteljė mieste jau vykdomas bandomasis projektas. Jam pasisekus, metodas bus pradėtas taikyti viso miesto mastu.

Tyrimai rodo, kad Naujosios Kaledonijos varnos, priklausančios plėšriųjų paukščių šeimai, sugeba mąstyti taip gerai, kaip septynmetis žmogus, todėl jos yra protingiausi paukščiai šiam darbui.

Šios rūšies varnos net sugeba pasigaminti primityvius įrankius ir jais pasinaudoti ieškodamos maisto ar jį iškrapštyti iš sunkiai pasiekiamų plyšių.

C.Günther-Hanssen teigimu, šiuos paukščius „lengviau mokyti, be to, yra didesnė tikimybė, kad varnos mokysis vienos iš kitų. Kartu mažesnė rizika, kad paukščiai per klaidą suvalgys kokią nors šiukšlę.“

Sioderteljė savivaldybės atliekų strategas Tomas Thernströmas „The Guardian“ sakė, kad bandomojo projekto galimybės priklauso nuo finansavimo.

„Įdomi perspektyva yra tai, kad galime išmokyti varnas rinkti cigarečių nuorūkas, bet negalime išmokyti žmonių nemėtyti jų ant žemės“, – sakė jis.

O kaip Lietuvoje?

Lietuviai rūko keturis kartus daugiau nei švedai. Kaip rodo „Eurostat“ statistika, kurios duomenis skelbia tinklaraštis Euroblogas.lt, Lietuvoje rūkoriais save įvardija 28 proc. gyventojų nuo 15 metų.

Jau 2015 m. tuometinis aplinkos viceministras Linas Jonauskas įspėjo, kad viena nuorūka kubą vandens gali užteršti taip, kad jis taps nebetinkamas gyvybei, o užtektų vos 0,1 proc. visų Lietuvos nuorūkų, kad užteršto vandens kiekis prilygtų 1200 olimpinių baseinų.

Tiesa, nors nuo to laiko situacija taisėsi, tačiau pokytis – nežymus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 1288 cigaretės, o 2020 m. – 1128 cigaretės.

Tai, kad aplinkos tarša yra opi problema, o nuorūkų kiekis aplinkoje beveik nekinta, kartoja ir aplinkosaugininkai.

Gamtininkas, Lietuvos radijo laidų autorius ir vedėjas Selemonas Paltanavičius teigia, kad šios problemos sprendimo būdas yra paprastas, tačiau tai – tikrai ne varnos. „Aš leisčiau joms gyventi savo varnišką gyvenimą, kuriame nėra vietose rūkalams“, – 15min komentavo aplinkosaugininkas.

Jo teigimu, jau senai yra žinoma, ką reikia daryti, o mes „tik apsimetame, kad tai yra neišsprendžiama problema.“

Tai koks tuomet būtų sprendimo būdas? S.Paltanavičius atsako paprastai: „Tiesiog mesti rūkyti.“

„Jei žmonės yra tokie nevalingi ir to negali, [reikia] įteisinti nuorūkų surinkimo sistemą, pagaliau – nustatyti už nuorūkų mėtymą baudas. Gal ir nėra populiarus Singapūro pavyzdys, tačiau ši mikrovalstybė seniai atsikratė tokio šiukšlinimo“, – įžvalgomis dalijosi aplinkosaugininkas.

Singapūre už cigarečių nuorūkų šiukšlinimą pirmą kartą nusižengusiems asmenims gali būti skiriama iki 2000 JAV dolerių bauda (1761 eurų), o pakartotinai nusižengusiems – iki 10 tūkst. dolerių bauda (8806 eurų).