„Galimybė įspūdinga. Turime kuo greičiau susitarti su Latvija dėl koridoriaus į Vokietiją“

Jeigu Europa ir Lietuva nepradės sparčiau investuoti į žaliųjų technologijų vystymą, greitai galime tapti muziejumi: žaliųjų technologijų sektoriuje vienareikšmiai lyderiauja Kinija, o beveik ketvirtadalis Kinijos prekių eksporto yra aukštųjų technologijų eksportas. Ši optimistiškai nenuteikianti įžvalga šiandien nuskambėjo „Vilnius GreenTech“ forume vykusioje diskusijoje apie tai, kaip globali žalioji ekonomikos transformacija keičia pasaulį, ir kaip keistis turėtų suskubti Lietuva.

Varžybose su Kinija pralaimime dėl to, kad ši šalis jau nuo 1980-ųjų didelę dalį savo BVP skiria tyrimams ir investicijoms į žaliąsias technologijas. Diskusiją moderavęs „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris Vilius Bernatonis pastebėjo, kad tiek Lietuvoje, tiek JAV, tiek Europos Sąjungoje po JAV įvykusių prezidento rinkimų, ES tvirtinant naują Komisiją, o Lietuvai ruošiantis formuoti naują Vyriausybę, verčiame švarų popieriaus lapą, žengiame į naują startą.

Tad kokių veiksmų pirmiausia reikėtų imtis, kad žaliosios ekonomikos transformacijoje judėtume į priekį kuo spartesniu tempu?

Orientyras – elektros eksporto koridorių atvėrimas

Pasak „Ignitis grupės“ vadovo Dariaus Maikštėno, Lietuvoje pastebimas žvėriškas akceleracijos greitis žaliosios energetikos link.

„Turime orientuotis į elektros eksporto koridorius ir kuo greičiau susitarti su Latvija dėl eksporto koridoriaus į Vokietiją atvėrimo – tuomet visiems investuotojams pakaktų signalų investuoti į mūsų regioną, kuriame gaminti žaliąją energiją patogiau nei Vokietijoje. Taip pat kritiškai svarbu išlaikyti konkurencingas energijos kainas“, – neabejoja D. Maikštėnas.

Vėjas, saulė ir kainų valstybės viduje išlyginimas

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Žygimantas Mauricas pabrėžė, jog skirtingai nei turtingesnės Skandinavijos šalys, kurios turi daugiau laisvės įvairiems eksperimentams žaliųjų technologijų srityje, Lietuva tokios rizikos prisiimti negali, tačiau esame pasiekę nemažai.

„Pavyzdys – kaip mums pavyko performuoti šilumos ūkį perėjus nuo dujų prie biokuro, o dabar panašią situaciją matome ir energetikos sektoriuje. Turime sukurti infrastruktūrą, kuri sudėliotų teisingas paskatas investicijoms judėti tinkama kryptimi“, – sakė jis.

Ž. Mauricas pabrėžė, kad šiandien reikia daryti tai, ką galime padaryti: „Investuokime į saulę, vėją, išlyginkime kainas valstybės viduje. Norint tapti lyderiais elektros generacijoje, reikia akcentuotis į tai, ką privalome padaryti, o valstybė šiuo atveju yra teisėjas: kokias taisykles sukurs, toks bus ir žaidimas“.

Naujos Vyriausybės prioritetai

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, Lietuvai svarbu sukurti elektros energijos perviršį, nes elektros kainos šiandien nėra palankios, jos daug palankesnės kaimyninėse šalyse. „Be paskatų ir subsidijų, kaip ir daugelis šalių, nebūtume tiek nuveikę,  – sakė jis. – Pavyzdžiui, neturėtume šiandien tiek daug gaminančių vartotojų. Lietuvis yra darbštus ir racionalus žmogus – jeigu pakabintas pyragas, jis eis jo paragauti. Subalansuotas subsidijavimas privalomas – taip pinigai bus nukreipti į reikiamą pusę.“

Kalbėdami apie svarbiausius būsimos Vyriausybės darbus, diskusijos dalyviai sutarė, jog vienas iš prioritetų yra elektros rinkos demokratizacija. „Pavyzdžiui, daugiabučio gyventojui galimybė įsigyti dalį nuotolinio parko yra įspūdinga. Jeigu gali būti šio parko dalininku, tai – labai puikus dalykas, didinantis ekonomiškumą ir pasitikėjimą vieni kitais. Manau, kad tai reikia stiprinti“, – pastebėjo Ž. Mauricas.

V. Janulevičius pridūrė, jog į žaliąsias technologijas Lietuvoje jau investavo didelė dalis žmonių, kurie jau fiksuoja ir šių investicijų grąžą. „Tačiau trūksta kapitalo – žmonės, kurie galėjo į tai investuoti, išsisėmė, todėl valstybei svarbiausia – didinti prieigą prie kapitalo“, – pabrėžė jis.