Pomidorai gali "valgyti" vabzdžius

Naujausių tyrimų rezultatai rodo, kad mažus skraidančius sutvėrimus minėti augalai gaudo mažais ir lipniais stiebo plaukeliais. Vėliau maistines medžiagas jie absorbuoja šaknimis, kai žuvę gyvūnai suyra ir nukrenta ant žemės paviršiaus. Manoma, kad tokia savybė susiformavo augalams augant prasto derlingumo dirvožemyje, nes jiems buvo būtina gauti papildomų maistinių medžiagų. Tačiau sugebėjimą išsaugojo ir sukultūrintos mūsų soduose ir daržuose auginamos pomidorų, bulvių ir keleto kitų augalų rūšys. Manoma, jog plėšriųjų augalų ieškantys botanikai ir tyrinėtojai tokių mažo masto "žudikų" anksčiau paprasčiausiai nepastebėdavo.

Mokslininkai teigia, jog mums yra žinoma tik du trečdaliai visų pasaulio plėšrių augalų. Įdomu ir tai, kad daugelis jų išoriškai atrodo kaip visiškai nekalti augalai. Į jų tarpą patenka kai kurios petunijų rūšys, laibiažiedis tabakas (lot. Nicotiana sylvestris), kai kurios bulvių ir pomidorų rūšys, trikertė žvaginė (lot. Capsella bursa-pastoris) ir t.t. Tyrimą atlikę Kew Karališkųjų botanikos sodų (Didžioji Britanija) mano, jog pasaulyje esama šimtais daugiau nežinomų augalų, nei anksčiau manyta. Kew profesorius Mark Chase ir Londono universiteto mokslininkė Queen Mary sako: "Kultūriniai pomidoria ir bulvės taip pat turi plaukelius. Pomidorų plaukeliai netgi padengti lipniu skysčiu. Jie išties kartas nuo karto sugauna vabzdžių, ir taip juos nužudo. Manome, kad kaip naminės rūšys, jie iš mūsų gauna gausybę maisto įprastinių trąšu pavidalu ir iš vabzdžių gaudymo naudos yra nedaug. Tačiau laukinėje aplinkoje šie pagalbiniai aksesuarai galėtų funkcionuoti taip, kad augalus būtų galima sėkmingai palaikyti plėšrūnais".

Tyrimo ataskaitoje taip pat teigiama, jog daugelio augalų polinkis "valgyti mėsą" liko nepastebėtas tik todėl, kad jie neturi populiariausių plėšriems augalams priskiriamų atributų. "Mus gali supti daug daugiau žudikiškų savybių turinčių augalų nei manome. Esame įpratę manyti, kad augalai yra nejudrūs ir nepavojingi,  ir mintis apie jų plėšrumą paprastai mus stipriai glumina", sako tyrimo autoriai žurnale "Botanical Journal of the Linnean Society" publikuotame straipsnyje.