„Dirbtiniai medžiai“ valys atmosferą

Tai, ką mokslininkai vadina dirbtiniais medžiais, iš tikrųjų yra bokštai pripildyti įvairių medžiagų, kurios sugeria CO₂ iš oro. Tai gali būti vienas pagrindinių būdų, kaip galima išvalyti atmosferą teršiančias dujas. Žinoma, jei šis metodas bus pelningas.

Technologijos pagrindinė sudedamoji dalis yra ekologiška derva, kurią sukūrė Klausas Lackneris, Kolumbijos universiteto Niujorke profesorius. Ši šarminė derva sureaguoja su rūgštinių savybių CO₂ ir pritraukia jį prie savęs. Po valandos kontakto su oru, derva prisisotina CO₂. Tada konteineris su derva pripildomas vandens, kuris sugeria CO₂ ir yra naudojamas jo laikymui. Išdžiovinus dervą, ji atgauna savo pradines savybes ir toks ciklas gali tęstis neribotai.

Kompanija tikisi, kad per 24 valandas, toks dirbtinis medis galės surinkti apie 1 toną anglies dioksido.

Pirmasis panašus dirbtinis medis turėtų pasirodyti po dviejų ar trijų metų, tona surinkto CO₂ savikaina kainuos apie 150$. Kai technologija bus išvystyta, tikimasi, kad kaina nukris maždaug iki 20$/T.

Global research technologies surinktą CO₂ planuoja pardavinėti įvairiems pirkėjams: naftos gavybos bendrovėms (jos naudoja CO₂ tam, kad sukeltų slėgį, kuris leistų išgauti daugiau naftos), vaisvandenių bendrovėms ir t.t.

Pagrindiniu technologijos pranašumu kompanija laiko sistemos mobilumą: įranga gali būti pastatyta tiesiai prie bet kokios kompanijos, naudojančios CO₂, pastato. Tai garantuotų patogesnę dujų gavybą, nes dabar šias dujas kompanijos turi gabentis sunkvežimiais arba dujotiekiais.

Priminsime, jog „dirbtinių medžių“ idėja technologijų pasaulyje nėra labai nauja, tik ji pritaikoma įvairiomis modifikacijomis. Pavyzdžiui kompanija „Solar Botanic“ yra paskelbusi, kad pasinaudodama nanotechnologijomis, ruošiasi kurti dirbtinius medžius, kurie gebės rinkti saulės ir vėjo energiją. Dar vieną, savotišką dirbtinio medžio koncepciją pasiūlė Izraelio mokslininkai, pristatę „energijos bokšto“ projektą, kuris irgi nukreiptas dabar jau populiaria kryptimi - klimato atšilimo mažinimui.

Na, o kas liečia klimato kaitą, tai mokslininkai yra prigalvoję aibę realių ir nelabai logiškų kovos būdų su šiuo reiškiniu. Žiūrint iš tokios pozicijos, pastarasis dirbtinio medžio projektas atrodo netgi labai vykęs ir ekonomiškai naudingas.