Žmonės prišaukė „šeštąjį didįjį išnykimą“

Ypač smarkiai kenčia daugelis rūšių Pietų pusrutulyje ir Australija, Naujoji Zelandija bei kaimyninės Ramiojo vandenyno salos gali tapti karštaisiais nykimo taškais, perspėja ataskaita.

Anot jos, Polinezijos, Mikronezijos ir Melanezijos ekosistemoms būtinos skubios ir efektyvios gamtosauginės strategijos, nes kitaip jau ir taip prasti regiono duomenys taps pastebimai dar blogesni, rašo „The Guardian“.

Analizės autoriai išnaršė 24 tūkst. kitų publikuotų ataskaitų, kad surinktų informacijos apie vietos gyvūniją ir augaliją Australazijoje bei Ramiojo vandenyno salose, kur yra šeši didžiausia rūšių įvairove pasigirti galintys regionai pasaulyje.

Išvadose pateikiamos šešios priežastys, pastūmėjančios rūšis išnykti. Beveik visos jos susijusios su žmogaus veikla.

„Mūsų regionas liūdnai pagarsėjęs galimai sparčiausiu rūšių nykimu Žemėje“, – sako Richardas Kingsfordas, aplinkos tyrėjas Naujojo Pietų Velso universitete Sidnėjuje bei pagrindinis tyrimo autorius.

„Mes turime nuostabią natūralią aplinką, tačiau kokia didžiulė jos dalis naikinama tiesiog mūsų akyse. Rūšims kenkia joms įprastos aplinkos nykimas, invazinės rūšys, klimato kaita, tarša bei ligos“, – aiškino jis.

Apžvalgoje, publikuotoje žurnale „Gamtosaugos biologija“ („Conservation Biology“), ekosistemų naikinimas ir degradacija įvardijami kaip pagrindinė grėsmė. Australijoje žemės ūkis pakeitė ar sunaikino pusę miškų ir miškingų vietovių. Apie 70 proc. likusių miškų pakenkė kirtimai.

Gyvenamosios aplinkos praradimas paveikė apie 80 proc. rūšių, kurioms yra iškilusi grėsmė, tvirtina tyrimo autoriai.

Invaziniai gyvūnai bei augalai niokoja vietinių rūšių gyvenimą daugelyje Ramiojo vandenyno salų. Australiją ir Naująją Zelandiją kolonizavo daugiau nei 2,5 tūkst. invazinių augalų rūšių, kurie konkuruoja dėl saulės ir maistinių dirvos medžiagų. Daugelis jų čia atsirado žmogaus dėka. Prie kenksmingų sąlygų prisideda ir auganti žmonių populiacija bei didėjantis užterštumas.

Manoma, kad žmogaus poveikis greičiausiai dar didės. Tikimasi, kad iki 2050 metų gyventojų Australijoje padaugės trečdaliu, Naujoje Zelandijoje – ketvirtadaliu, Papua Naujojoje Gvinėjoje – 76 proc.

Be to, vidutinė temepratūra Australijoje padidėjo, pastūmėdama kai kurias rūšis link Antarktidos.

Ataskaitoje remiamasi ir keletu studijų apie tokius užkratus kaip grybelis, susijusius su varlių populiacijos sumažėjimu. Užkrečiamas snukio vėžys sparčiai plinta tarp Tasmanijos velnių ir didžiausio pasaulyje sterblinio plėšrūno rūšies atstovų jau sumažėjo per 60 proc.

Kelias augalų rūšis sunaikino šaknų grybelis.

Tyrime pateikiamos rekomendacijos, kaip būtų galima pristabdyti tokius procesus: apriboti žemės „nuvalymą“, kirtimus, kasybą, riboti naujų rūšių įvedimą, mažinti užterštumą, riboti žvejybą. Ypač mokslininkai susirūpinę dėl dugnu traukiamų tinklų, cianido bei dinamito naudojimo ir ragina sukurti sistemą, kuri anksti perspėtų apie gamtoje plintančias ligas.

„Našta padidės, nebent tapsime gerokai protingesni, kad apšluotume savo pėdsakus“, – sakė R. Kingsfordas.