Gyvūnų psichologija: kaip voverės išmoksta vogti?

Tiesa, yra ir kiek rimtesnė tyrimo pusė. Rezultatai dar labiau patvirtina faktą, jog gyvūnai svarbiausius savo išlikimui dalykus išmoksta stebėdami kitus. Tai taip pat yra pirmoji studija, kurios metu buvo patikrintas pilkųjų voverių mokymosi stebint sugebėjimas.

Mokslininkų komanda gyvūnų sugebėjimus išbandė leisdami jiems pasirinkti tarp dviejų indelių su maistu. Voverėms buvo leidžiama stebėti, kaip iš po vieno puodelio kita voverė ištraukia riešutą. Vienai gyvūnų grupelei buvo suteikiamas "paskatinimas" už tai, kad jos pasirinko tą patį indelį kaip ir prieš tai atėjusi voverė, kitai grupelei - už tai, kad jos pasirinko kitą indelį. Tos, kurios buvo skatinamos rinktis kitą indelį, mokėsi greičiau nei kitos, tad tai leidžia daryti prielaidą, jog jos greitai išmoksta atpažinti tas vietas, kuriose nėra maisto.

Tyrimas buvo pakartotas, tačiau vietoj kitos voverės stebėjimo gyvūnai buvo apmokomi riešutą ištraukiant kortele. Šiuo atveju nepastebėta jokio reikšmingo skirtumo tarp išmokimo pasirinkti vieną ar kitą indelį. Eksperimentas rodo, kad voverės sugeba atpažinti kitas voveres kaip potencialas maisto vagišes. Be to, akivaizdu, jog šie gyvūnai daug greičiau mokosi stebėdami realų gyvenimą.

"Mūsū tyrimas yra reikšmingas, nes jis pirmasis įrodė, kad pilkosios voverės mokosi stebėdamos kitus. Tai tik dar labiau patvirtina, kad visų rūšių gyvūnai, pradedant žmonėmis ir kitais primatais, baigiant daugeliu paukščių rūšių, mokosi stebėdami ir kad jie evoliucionavo taip, kad greitai išmoktų svarbiausius savo išgyvenimui dalykus - pilkųjų voverių atveju tai susiję su riešutų rinkimu ir saugojimu", - teigia viena tyrimo autorių Exeterio universiteto mokslininkė Lisa Leaver. Šiuo metu autorių komanda tikisi atlikti tolesnius pilkųjų voverių psichologijos tyrimus, tikintis dar daugiau suprasti gyvūnų mokymosi mechanizmą ir galbūt jų sugebėjimus apgaudinėti vienas kitą.