Šylančiame pasaulyje klesti medžiai

Ištyrus 166 vietas pastebėta, jog medžiai klesti daugiau nei pusėje jų, medžių mažėjimas užfiksuotas tik dvejose tyrimo vietose, praneša BBC.

Paprastai medžių linijos (ang. treelines) susiformuoja ten, kur klimato sąlygos tampa atšiaurios, pavyzdžiui, aukštai virš jūros lygio, kur medžiams paprasčiausiai per šalta. Dažniausiai šiose teritorijose auga žemesni ir ištvermingesni augalai, įvairūs krūmokšniai. Mokslininkai tikėjosi, kad teritorijose, kuriose temperatūros pokyčiai akivaizdžiausi (būtent ties miškų ribomis) medžių ribos plėsis, o medžiai migruos arčiau planetos ašigalių. Tačiau tikrovėje kai kuriose vietovėse medžiai išties pradėjo augti aukščiau jūros lygio ar šiauriau, bet pasitaikydavo atvejų, kai tokia migracija nebuvo užfiksuota.

Mokslininkai, lygindami pastarojo šimtmečio duomenis apie medžių linijas, pastebėjo, kad 111 iš 166 pasaulio vietų vidutinė oro temperatūra kasmet šoktelėdavo maždaug 0,013 °C. Kasmet vidutiniškai po 0,0189 °C atšylančios vasaros užfiksuotos 117 tokių pasaulio vietovių, o žiemos (kurios kasmet atšilo po 0,0199 °C) – 77 vietovėse.

Mokslininkai pastebėjo, kad medžiai pradėjo augti 87 atšiauraus klimato ir nemiškingose teritorijose. Pranešama, kad miško linija stabili išliko 77 pasaulio vietovėse ir tik 2 vietovėse sumažėjo. Pranešama, kad mokslininkus nustebino tai, jog medžių plitimą lemia ne kylančios vasaros temperatūros, o priešingai – atšylančios žiemos.

„Mes tikėjomės, jog vasaros atšilimas bus pagrindinis varomasis faktorius, tačiau pasirodo, yra priešingai – naujų medžių augimą lėmė žiemos temperatūra“, – cituojama tyrimo autorė Melanie Harsch iš Linkolno universiteto Naujojoje Zelandijoje. Iki šiol pirmoji pasaulinė medžių linijų studija publikuota žurnale „Ecology Letters“.