Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Gali būti, jog vorų audžiami tinklai yra vienos gražiausių ir sudėtingiausių struktūrų gyvūnijos pasaulyje. Tačiau kai kurių rūšių vorams paprasto "audinio" nepakanka ir jie žengia vieną žingsnį į priekį - dekoruoja savo voratinklius sudėtingesniais nei būtina raštais. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Ar gali būti, jog šie sutvėrimai yra geriausi eksterjero dizaineriai visoje planetoje? Sprendžiant iš šiose nuotraukose pateiktų pavyzdžių, mažų mažiausiai jie galėtų bent varžytis dėl šio titulo. Tiesa, kol kas niekas negali paaiškinti, kodėl jie gamina šiuos "perteklinius" audinio gabalėlius. Kai kurie mokslininkai teigia, jog tai ne kas kita, kaip vorų "estetikos" pajautimas. Tačiau tai tik teorija - lygiai taip pat sėkmingai savo paaiškinimo versiją galite sugalvoti ir jūs, žvelgdami į šių vaizdų įvairovę. Šeštojo dešimtmečio pradžioje knygų vaikams autorius E. B. White ieškojo idėjų savo antrajam romanui. Vieną dieną jis atkreipė dėmesį į papildomas voratinklio dekoracijas, panašias į tas, kurias galite išvysti antrojoje nuotraukoje, nuaustas Argiope aethera rūšies vapsvavorio. Šis natūralioje gamtos aplinkoje rastas raštas paskatino autorių sukurti vieną mėgstamiausių visame pasaulyje knygų vaikams apie rašyti sugebantį vorą - "Šarlotės voratinklis" ("Charlotte’s Web"). Nors istorija įtikinamai skamba galbūt tik vaikams, tai yra puiki šių vabzdžių įpročių iliustracija. Neįprastos struktūros vadinamos tiesiog voratinklio dekoracijomis, tačiau egzistuoja ir "moksliškesnis" jų pavadinimas - lotyniškas žodis stabilimentum (daugiskaitoje - stabilimenta). Tokį pavadinimą joms suteikė per klaidą. Kai buvo atliekami vieni pirmųjų šių dekoracijų tyrimai, buvo manoma, kad jų paskirtis - stabilizuoti voro audinį - iš to ir atsirado žodis stabilentum. Tačiau dabar ši teorija beveik visuotinai atmesta, nors visiškai nestebėtina, kodėl ji buvo iškelta. Labiausiai tikėtina, kad stabilimenta paskirtis yra daugialypė. Nustatyta, kad vorai šį įprotį evoliucijos eigoje išsivystė nepriklausomai gal dešimtį kartų. Kai kurie vorai savo dekoracijas gamina vien tik iš šilko; kiti jas gamina iš savo kiaušinių maišelių liekanų ir įvairiausių šiukšlių, kurias jiems pasitaiko rasti netoliese voratinklio. Faktas apie kelis pakartotinius tokio gebėjimo susiformavimus yra neabejotina užuomina į tam tikrą funkcionalumą.
Dekoracijas audžia daugybė vorų, tačiau geriausi žinomi pavyzdžiai priklauso Argiope šeimos gyviams. Akivaizdžiausias (jei ne pats geriausias) pavyzdys yra kryžiuotinis vapsvavoris Argiope aetherea. Angliškai jis vadinamas 'The Saint Andrew’s Cross spider', t.y. "Šventojo Andriaus kryžiaus voras - toks pavadinimas atsirado dėl jų pomėgio tūnoti savo voratinklyje ištiesus savo kojas Šventojo Andriaus kryžiaus forma. Jo sukurtos dekoracijos susikerta 45 laipsnių kampu dažnai beveik matematiniu tikslumu; jos tarsi pratęsia paties voro kūną ir, potencialiai atbaido tuos, kurie išsigąsta vizualiai didesnio gyvio. Dekoracijos dažniausiai audžiamos vertikalia kryptimi, o jauni vorai kartais netgi pasirenka disko formos papuošimus.
Nors toks gamtinis reiškinys tarsi turėtų turėti paprastą paaiškinimą, taip nėra. Jei viename kambaryje surinksite penkis arachnologus - vorų ekspertus - jie jums gali pateikti penkis skirtingus voratinklių dekoracijų paskirties paaiškinimus. Kai kurie mano, jog suteikia papildomą pranašumą savigynos prasme, nes voras gali atrodyti didesnis nei iš tiesų, arba gali jį užmaskuoti. Tai taip pat gali būti "atvirkštinis maskavimasis", t.y. būdas vorui atrodyti matomesniam savo voratinklyje, nes taip jie gali užtikrinti, jog įvairūs gyvūnai (pavyzdžiui, paukščiai) daug rečiau netyčiomis pažeis jų tinklą, dalinai ar netgi visiškai sunaikindami kruopščiai konstruotą struktūrą. Taip jie veikia tarsi savotiškas 'Stop' ženklas kitiems gyvūnams. Mokslui žengiant į priekį, tobulėjo ir teorijos. Viena šiuolaikinė idėja teigia, kad stabilimenta naudojamos siekiant privilioti daugiau grobio į tinklą. Tikriausiai visi esate pastebėję, jog skraidantys vabzdžiai naktį skrenda į šviesos šaltinius? Vabzdžiams privilioti dažnai naudojama ultravioletinė šviesa - jie nuskrenda link šaltinio, o ten juos sudegina elektros srovė. Dabar kai kurie mokslininkai mano, jog voratinklių dekoracijų paskirtis yra panaši - jos gali atspindėti ultravioletinius spindulius ir taip privilioti daugybės rūšių skraidančius vabzdžius. Šie, privilioti šviesos ir nieko bloga nenujausdami, skrenda tiesiai į savo mirtį. Ši teorija iš dalies yra jau pativirtinta tyrimais - papuošti voratinkliai tikrai sugeba privilioti daugiau grobio (apie tai mes rašėme šioje naujienoje). Tačiau ar tai vienintelė priežastis, mokslininkai dar nėra tvirtai įsitikinę. Tačiau vistiek stulbina, jog vorai jau milijonus metų kaip ginklą naudotų tai, apie ką mes sužinojome tik visai neseniai. Į idėjų kovos ringą iškelta ir termoreguliacijos teorija. Dekoracijos gali padėti vorams palaikyti optimalią išgyvenimui reikalingą kūno temperatūrą, nepriklausomai nuo to, kokios yra oro sąlygos jų aplinkoje. Gali būti, jog stabilimenta padeda sukurti tam tikrą svarbią pusiausvyros būklę tarp to, kas vyksta voro organizme ir tarp to, kas vyksta jo gyvenamojoje aplinkoje. Gali būti, jog voras paprasčiausiai pagamino perteklinio šilko, kurį jis patalpina nuausdamas papildomą raštą. Būtų galima kelti klausimą, kodėl voras paprasčiausiai neatsikrato pertekliumi, o vietoj to eikvoja savo laiką ir energiją kurdamas tokius įspūdingus kūrinius. Tai mus sugrąžina prie teorijos, jog vorai gali turėti tam tikrą estetikos pojūtį, ir kaip pažangiausias tinklo "dizaineris" jis siekia, kad jo gaminamas produktas turėtų gerą "prekinį ženklą". Galbūt per daug sužmoginta, antropomorfiška? Gali būti, kad tokia teorija visai reali, nes daugelis gyvūnų stengiasi pagražinti savo buveinę, dažnai siekdami vieno vienintelio tikslo. Taip, jūs tikriausiai atspėjote - siekis daugintis. Siekis daugintis taip pat gali būti priežastis, dėl ko vorai audžia savo dekoracijas. Kai patelė yra pasiruošusi dauginimuisi, ji turi privilioti patiną - kas suveiktų geriau, jei ne ir taip jau didingai atrodantis voratinklis? Žemiau pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuota dauginimuisi pasiruošusi Argiope appensa rūšies vorų patelė ir patinas; voratinklis papuoštas dekoracijomis. Vieno Ispanijoje atlikto mokslinio tyrimo rezultatai parodė akivaizdų sąryšį tarp stabilimentum buvimo ir patinų kiekio jų aplinkoje. Labiausiai pastebimos tos voratinklių dekoracijos, kurioms gaminti panaudojamas šilkas, nors kai kurie vorai pasitelkia mišrias medžiagas. Vėlgi, dar viena teorija sako, kad šios dekoracijos padeda vorui užsimaskuoti ir taip padidinti jų savisaugą. Tačiau Nephila šeimos vorai prie savo tinklų dažnai linijomis pritvirtinta nesuėstą grobį. Kad ir kaip neįtikėtinai tai skamba, tyrimai rodo, jog tokios pusiau suėstų kūnų linijos į tinklus privilioja dar daugiau grobio. Be to, šios linijos visada suformuojamos vertikaliai ir yra tiesios. Tai, žinoma, kiek sumenkina tiek išgarsintą stabilimenta estetinę paskirtį. Tačiau kad ir kokia būtų priežastis, dėl ko vorai konstruoja tokias dekoracijas, tai yra dar viena gamtos kasdien suteikiama grožio apraiška, kurios mes dažnai tiesiog nepastebime. |