Stumbrų sugrįžimas kelia gyventojų nerimą

Vos už aštuonių kilometrų nuo Kėdainių įsikūrusios Tiskūnų gyvenvietės žmonės kone kasdien mato būrius stumbrų. Gerai, jei girių galiūnai ramiai graužia kokį ūkininko lauke aptiktą runkelį ar prigulę pasėlių lauke šildosi saulėje. Daug baisiau pamačius lyg sunkus viesulas laukais lekiančią jų bandą.

Grėsmingi susidūrimai

Tiskūnų kaimo bendruomenės pirmininkė Vida Vansevičienė LŽ teigė girdėjusi daug žmonių pasakojimų apie jų susidūrimus su stumbrais. "Būdavo pasakojama itin vaizdžiai ir juokingai. Juokiausi klausydamasi, bet tik tol, kol šią vasarą grybaudama pati sutikau šį gyvūną. Kai pro mane prabėgo tokia masė, visi juokai akimirksniu išgaravo", - prisipažino bendruomenės pirmininkė.

Ūkininkė Elena Dumbinskienė LŽ sakė labai gerai prisimenanti kaimyno pasakojimą, kai šis, miške sutikęs kelis stumbrus, jų išsigando ir dėjo į kojas. "Vargšas bėgdamas tiesiog užlėkė ant šernų, o šie jį dar labiau nugąsdino", - pasakojo moteris.

Tarsi tanku išvažinėti

Jos sūnus Aidanas Dumbinskas prisipažino pamėgęs skaičiuoti šiuos galiūnus. Jis tai daro ne šiaip iš smalsumo, bet mėgindamas nustatyti žalą, daromą jo pasėliams. "Vakar suskaičiavau mano laukus mindančius septynis stumbrus. Tačiau buvo dienų, kai jų priskaičiuodavau nuo 25 iki 40. Įsivaizduojate, kas lieka iš pasėlių, kai juos išmindo kokių 160 stambių kanopų? Laukai atrodo tarsi tanku išvažinėti", - pasakojo įspūdžius A.Dumbinskas. Vyriškis sakė bandęs iš valstybės išsireikalauti kompensaciją už laukinių žvėrių padarytą žalą, bet tai pasirodė beviltiška. "Menkas džiaugsmas savo laukuose auginti stumbrus", - LŽ prisipažino ūkininkas.

Netoliese ūkininkaujantis Romas Būgas sakė bandęs vyti stumbrus iš savo laukų. "Prie bandos privažiavau pypsėdamas visai netoli, bet žvėrys net nesureagavo. Teko sureaguoti man ir spausti atgal, nes pabandžiau įsivaizduoti, kas bus, jei visa jų supykusi banda pasileis į mane", - įspūdžiais dalijosi R.Būgas. Jis tikino nuolat ne tik nerimaujantis dėl stumbrų daromos žalos jo pasėliams, bet ir dėl savo saugumo.

Teks priprasti

Kėdainių miškų urėdijos urėdas Juozas Girinas teigė, kad miške netoli Tiskūnų stumbrai apsigyveno maždaug prieš 10 metų. Pastebėta, kad į kitus rajono miškus šie gyvūnai neina. "Nusiaubia kokį burokų lauką - ir gyvena sau", - kalbinamas juokavo urėdas. Kėdainių girininkijos eigulys Ernestas Pocius LŽ sakė visai neseniai pamatęs lauke besiganančias dvi stumbrų bandas. Kantriai suskaičiavęs galiūnus, eigulys nustatė, kad vienoje bandoje būta 12, kitoje - 20 gyvūnų. "Įspūdingas reginys", - prisipažino E.Pocius.

"Visiems, kas bijo stumbrų, derėtų nuvažiuoti į Baltarusijoje plytinčią Belovežo girią. Ten pamatytų, kad į kaimą atklydę stumbrai eina prie karves melžiančių moteriškių ir niekas jų ten nebijo!" - patikino vienintelio Lietuvoje Pašilių stumbryno stumbrininkas Rytas Papšys. Jis užtikrino, kad stumbrai - taikūs gyvūnai ir pirmieji žmonių niekada nepuola.

Pasak R.Papšio, Panevėžio rajone esančiame valstybiniame Pašilių stumbryne yra 16 stumbrų, o laisvėje jų ganosi per 40. Visi Lietuvos stumbrai gyvena Panevėžio ir Kėdainių rajonų miškuose. "Kėdainių rajono žmonėms prie jų reikės priprasti. Juk nenorėtume, kad stumbrai išnyktų, kaip jau sykį yra buvę?" - retoriškai klausė stumbrininkas.