Beždžionių santykiai: džiunglių ekonomika

„Gyvūnai neveda verbalinių derybų, jie nesudaro įpareigojančių sutarčių, tačiau nepaisant to, jie nuolat keičiasi gėrybėmis ir paslaugomis be akivaizdžios prievartos ir sugeba pasiekti susitarimo dėl mainų kurso“, – rašo Europos mokslininkai neseniai pateiktame darbe apie prekybinį Pietų Afrikos Markatos beždžionių elgesį.

„Iš tiesų mes žvelgiame į gamtos ekonomiką“, – teigia Singapūro Nanyang technikos universiteto psichologijos departamento profesorius asistentas primatologas Michaelas Davidas Gumertas.

M. Gumertas 20 metų praleido Indonezijos džiunglėse, tyrinėdamas ilgauodeges makakas ir stebėdamas beždžionių poravimąsi.

Jei žmonių pagrindinė pasaulinė valiuta yra JAV doleris, tai primatų pasaulio valiuta galėtų būti pavadinta „kasymu“ – kuo daugiau laiko tave kas nors kaso, tuo turtingesnis esi beždžionių socialinėje grupėje, pastebėjo mokslininkai.

M. Gumertas atrado, kad beždžionių patinai „moka“ už seksą, kasydami beždžionių pateles. Po to, kai jie pakaso patelių kailį, jos poruojasi su jas kasiusiu patinu beveik keturis kartus per valandą ir mažiau poruojasi su kitais patinais.

Tačiau kuo daugiau yra grupėje patinų, tuo brangiau kainuoja seksas: regionuose, kur yra mažai patinų, kaina siekė tik aštuonias minutes kasymo, o ten, kur patinų daugiau – kaina padvigubėjo iki 16 minučių.

Seksas nėra vienintelis dalykas, kurį galima pirkti džiunglėse. Makakų patelės laukia eilėje, norėdamos pakasyti mažylį atsivedusią beždžionę, kad gautų palaikyti jos jauniklį, pastebi M. Gumertas. „Kai motina turi mažylį, kitas beždžiones jis traukia ir jos nori jį palaikyti“, – teigia jis.

Beždžionių kailio kasymas yra valiuta, už kurią grupėje perkamas seksas, maistas arba apsauga, teigia mokslininkai.

Kaip ir kapitalo rinkose, džiungles valdo pasiūla ir paklausa. Neseniai Pietų Afrikos atliktame eksperimente žemą socialinę padėtį užimanti Markatos beždžionė buvo išmokyta atidaryti dėžę obuolių. Beždžionės rinkos vertė labai greitai išaugo.

Tuomet mokslininkai tą patį dalyką išmokė kitą žemą socialinę padėtį užimančią beždžionę, norėdami sužinoti, kaip beždžionių rinkoje veikia konkurencija. Taip pat, kaip ir žmonių rinkoje, abi beždžionės galiausiai gavo po vienodą kiekį pakasymų.

Žavi tai, kad nors nėra jokios akivaizdžios sistemos, atrodo, kad beždžionių grupė turi vidinį naujų gėrybių ir paslaugų vertės pojūtį.