Apelsino žievelės gali išvalyti kanalizacijos vandenis

Viena iš kanalizacinių vandenų užterštumo problemų – dideli kiekiai cheminių dažų, paplitusių įvairioje buitinėje chemijoje su kuria ir patenka į kanalizaciją. Jie ne tik užteršia nuotekas, tačiau ir blokuoja saulės šviesą, taip slopindami vandens augalų fotosintezę – tokiu būdu lėtinamas natūralus vandens valymo procesas.

Dabartinė chemijos pramonė siūlo įvairius pakankamai brangius sprendimus, galinčius surinkti ir pašalinti dažų pėdsakus iš vandens. Tačiau vieno iš Alžyro universitetų (Université Abou Bekr Belkaid Tlemcen) mokslininkai įrodė, jog su šia užduotimi ne ką prasčiau gali susitvarkyti pati paprasčiausia apelsino žievelė.

Tyrinėtojai atliko seriją eksperimentų stebėdami kaip apelsino žievelė iš vandens šalina cheminių dažų pėdsakus. Galutiniai rezultatai priklausė tiek nuo medžiagų sudėties, tiek ir nuo kitų faktorių, iš kurių vienas svarbiausių buvo pradinė medžiagos koncentracija.

Nežiūrint to, apelsino žievelė įveikė tokius stiprius cheminius dažus kaip Nylosane Blue, Erionyl Yellow, Nylomine Red ir Erionyl Red. Statistiškai 1 gramas apelsino žievelės pajėgdavo sugerti nuo 40 iki 70 mg cheminių dažų.

Visa tai vyksta prie normalių aplinkos sąlygų (aplinkos temperatūra bandymų metu siekė 25 laipsnius Celsijaus). Tuo tarpu kai kurios pramoninės sistemos reikalauja žymiai aukštesnių temperatūrų.

Darbo autoriai teigia, jog dažai vandenyje pastebimi plika akimi jau tuomet, kai jų koncentracijos santykis siekia 1 dalį prie milijono, tačiau šią problemą labai efektyviai išsprendžia apelsinų žievelės, kurių didžiuliai kiekiai gaunami vien jau apelsinų sulčių gavybos metu. Tad dėl metodo pigumo diskusijų kilti neturėtų.

Be to, mokslininkai įsitikinę, jog apelsino žievelė pajėgi iš pilkųjų vandenų pašalinti ir kitas nuodingas medžiagas, tačiau tam įrodyti reikalingi tolimesni tyrimai. Be to, mokslininkai planuoja atlikti biocheminę apelsino žievelės analizę ir nustatyti, medžiagas, reaguojančias su cheminiais dažais.

Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale International Journal of Environment and Pollution.

Toks ekologiškas tyrimas galėtų paskatinti ir kitų valstybių mokslininkus tyrinėti jų regionuose augančių augalų pritaikymą valymo procesuose. Pavyzdžiui Lietuvoje įvairūs gamtos mylėtojai įsitikinę, jog pilkuosius vandenius puikiai išvalo aplink tvenkinius pasodintos nendrės bei kai kurie žilvičiai. Tai įrodžius moksliškai būtų galima keisti įstatymus, reikalaujančius brangių ir sudėtingų valymo įrenginių diegimo.