Gyvybė galima ir praktiškai verdančiame vandenyje

Tiesa, mokslininkai apie kirminą Pompeii žinojo jau seniau, tačiau dabar buvo surastos jo „kaimynės“ – naujos bakterijos Nautilia profundicola, galinčios gyventi praktiškai verdančiame vandenyje ir ypač dideliame slėgyje. Šios bakterijos gyvena tik giliavandeniuose terminiuose šaltiniuose ir tik kartu su kirminais Pompeii. Šiai dienai kirminai Pompeii yra labiausiai mėgstantys šilumą iš visų žinomų Žemės gyvūnų – jeigu giliavandenio šaltinio temperatūra nukrenta žemiau 80 laipsnių Celsijaus, jie žūva arba palieka buveinę.

Panašiu aplinkos pomėgiu pasižymi ir kirmino kaimynės, bakterijos Nautilia profundicola – joms ne tik priimtina aukšta vandens temperatūra, bet ir didžiulis slėgis daugiau nei 2,5 km gylyje.

Mokslininkai teigia, jog šie faunos atstovai turi giminingą geną RGY. Biologai spėja, jog būtent šis genas gali suteikti organizmams tokį atsparumą aukštai temperatūrai. Be to, jis padeda vykdyti būtinas gyvybei palaikyti biochemines reakcijas.

Tačiau kokios biocheminės reakcijos galimos tokiame gylyje? Dažniausiai gyvybė energijai gauti naudoja arba saulės šviesą ir fotosintezę, arba deguonį. Nieko panašaus tokiame gylyje nėra, todėl gyvybė surado alternatyvas šiems energijos šaltiniams – šilumą, sierą ir vandenilį. Būtent šie trys komponentai padeda išgyventi tiek Nautilia profundicola bakterijoms, tiek ir Pompeii kirminui.

Be to, mokslininkai primena, jog būtent tokie komponentai buvo dominuojantys mūsų planetoje prieš 3,5 – 4 milijardus metų. Apytiksliai šiuo laiku, kai kurių mokslininkų teigimu, Žemėje ėmė formuotis gyvybė. Nors jos pirmieji žingsniai vis dar yra geidžiama ir niekaip neįmenama mokslui paslaptis (tačiau tokių bandymų yra ir mes apie tai esame rašę čia bei čia), bet surastos ekstremalios gyvybės formos gali papildyti trūkstamos mozaikos dalis.