Bakterijos (Apie gamtą | Mokslas)
.


2016 m. vasarą Sibire, Jamalo pusiasalyje, įvyko netikėtas juodligės protrūkis, ir ekspertai įspėja, kad panašūs atvejai gali pasikartoti – galbūt net su kitomis pavojingomis infekcijomis.


Šilta ir drėgna dušo galvutės ir dantų šepetėlio aplinka yra puiki terpė mikrobams veistis – ir naujame tyrime identifikuoti šimtai juose gyvenančių virusų, kas rodo didžiulę biologinę įvairovę namuose.


Įvykis, kuris, kaip žinoma, per visą gyvybės Žemėje istoriją yra įvykęs tik tris kartus, ką tik buvo užfiksuotas dar kartą.


Tai paaiškina, kodėl daugelis įtvirtinimų, esančių labiausiai apleistuose Kinijos regionuose, jau sugriuvo, o kitos sienos dalys išliko iki šių dienų.


Mokslininkams pavyko iš gilaus miego prikelti virusus, kurie 48 500 metų tūnojo Sibiro amžinajame įšale. Ir nors pats eksperimentas atrodo rizikingas, mokslininkai tiki, kad grėsmė kur kas didesnė ten, kur dėl klimato kaitos sparčiai tirpsta amžinasis įšalas.


Tai pasaulio rekordas. Mokslininkai teigia, kad senovinis Sibiro amžinojo įšalo virusas tapo seniausiu kada nors iš naujo atgimusiu virusu.


Fotosintezė tiesiogine prasme pakeitė mūsų pasaulį. Augalai, vartodami saulės šviesą ir paskleisdami deguonį, visą Žemės atmosferą pavertė tokia, kurioje gyvename, ir pildo mūsų ekosistemą energija.


Analizuojant tirpstančio amžinojo įšalo padarinius, pirmiausia kalba pasisuka apie didžiules įšale esančias metano sankaupas, kurios, patekusios į atmosferą, paspartintų visuotinį atšilimą, arba apie vietos bendruomenių sunkumus dėl nestabilios žemės ir infrastruktūros. Visgi naujo tyrimo rezultatai rodo, kad tirpstantis amžinasis įšalas gali kelti rimtą pavojų žmonių sveikatai.


Giliai jūros dugne mažytės bakterijos „iškvepia“ elektrą per ilgas, plonas šnerves, o dabar mokslininkai atrado, kaip įjungti ir išjungti šių mikrobų elektrinį kvėpavimą.


Plastikas - viena opiausių XXI a. aplinkosaugos problemų. Kasmet per 100 000 paukščių, banginių, ruonių ir jūros vėžlių uždūsta, nes prekybos centruose naudojami plastikiniai maišeliai, o pats plastikas visiškai suyra per 500 metų. Mokslininkai aktyviai ieško sprendimų didėjančiam plastiko užterštumui spręsti, ir vienas iš jų, pasirodo, glūdi karvių skrandžiuose.


Mokslininkų komanda iš McMasterio universiteto (Kanada) sukūrė paviršių, kuris atbaido visų formų bakterijas, tokiu būdu užkirsdamas kelią antibiotikams atsparių bei kitų įvairių bakterijų platinimui tiek ligoninėse, tiek virtuvėse.


Čekijos Mokslų akademijos specialistai sukūrė popierių, kuris gali naikinti naująjį koronavirusą. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra ČTK.


Šiandien Žemės diena – metas susitelkti ties jos išsaugojimu. Šiemet ją pasitinkame pasaulinės koronaviruso pandemijos akivaizdoje. Kol kas nėra duomenų, ar agresyviam COVID-19 virusui išsivystyti padėjo atšilęs klimatas, tačiau jau pakanka įrodymų, kaip klimato kaita lemia kitų infekcinių ligų epidemiologiją bei naujų ligų atsiradimą.


1545 m. Meksikoje gyvenančius actekus užpuolė nežinoma liga – žmonėms užkildavo aukšta temperatūra, skaudėdavo galvą, iš akių, iš burnos ir iš nosies bėgdavo kraujas. Po trijų ar keturių dienų ištikdavo mirtis.


Sniege galima rasti bakteriją arthrobacter, kuri gali būti itin naudinga žmogaus organizmui. Tai LRT.lt patvirtina šią bakteriją suradęs prancūzų mokslininkas biochemikas, NAOS grupės tyrimų centro vadovas dr. Francois Xavieras Pellay.