Erškėčiažiedžiai (Apie gamtą | Mokslas)
.
(0)
2019-11-16
3
Genetiškai modifikuoti augalai iš mūsų namų oro gali išvalyti vėžį sukeliančius toksinus. Vašingtono universiteto (JAV) mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotą gebenę, sugeriančią įprastiems oro filtrams neįkandamas mikroskopines chloroformo ir benzeno daleles. Pirmojo dažnai pasitaiko ten, kur į geriamąjį vandenį dedama chloro, o antrojo būna namuose su garažais, nes juose iš automobilių ir vejapjovių į aplinką patenka benzeno garų.
(0)
2011-07-21
0
„Jei šio augalo sulčių pateks į akis, galite apakti“, – tokius perspėjimus išplatino Niujorko ir kitų JAV valstijų pareigūnai, perspėjantys apie žemyne plintantį Mantegacio barštį – Lietuvoje žinomo Sosnovskio barščio stambesnį giminaitį.
(22)
2011-07-17
7
XX-XXI a. iškilo viena reikšmingiausių aplinkosaugos problemų – biologinė invazija, svetimžemėms rūšims plintant naujuose kraštuose ir buveinėse. Tokių rūšių ekspansija į naujas teritorijas laikoma stipriausiu globaliu veiksniu, keičiančiu vietinės floros sudėtį ir formuojančiu vieną didžiausių grėsmių bioįvairovei pasauliniu mastu.
(4)
2011-05-27
0
Dar praeitą vasarą specialistų ir miestiečių dėmesį patraukė visoje Lietuvoje nurudavę kaštonų lapai – tai kaštoninių keršakandžių, dar vadinamų kandelėmis, darbas.
(8)
2011-05-05
0
Jau pernai vasarą ne tik specialistų, bet ir paprastų miestiečių dėmesį patraukė visoje Lietuvoje vidurvasarį ne nuo kaitros, bet nuo kenkėjų – kaštoninės keršakandės – nurudavę ar lapus numetę kaštonai. Tuomet buvo teigiama, kad jei nebus imtasi priemonių, po 5 metų šių medžių šalyje gali nebelikti.
(22)
2010-08-19
0
Jei nebus imtasi priemonių prieš šalies kaštonus užpuolusią kaštoninę keršakandę, po 5 metų šių medžių gali nebelikti, teigia mokslininkai. Specialistai, aiškindamiesi, kodėl šalies kaštonai vidury vasaros atrodo pernelyg parudę ar visai be lapų, nustatė, kad Lietuvoje šiuos medžius puola neseniai mūsų krašte paplitę mikrodrugiai – kaštoninės keršakandės.
(13)
2010-07-07
0
Kaip žinia, rasti keturlapį dobilą – laimės ženklas. Todėl, kad jų pasitaiko itin retai. Beveik kaip ir paparčio žiedų. Tačiau viskas keičiasi. Mokslininkai ketina netrukus padidinti laimingųjų kiekį.
(7)
2009-08-07
2
Šiaurės Rytų Indijos glūdumose skendinčiame Cherrapunji regione, vienoje iš pačių drėgniausių mūsų planetos vietų, tiltai nėra statomi - čia jie yra auginami.
(10)
2009-05-19
0
Manote, kad keturlapis dobilas yra sėkmės simbolis? Tada 56-lapis dobilas turėtų turėti 14 kartų didesnį sėkmės "užtaisą". Šis augalas išaugo Marioka (Japonija) gyvenančio fermerio Shigeo Obara ūkyje ir yra daugiausia lapelių turintis kada nors rastas tokios rūšies augalas.
|
||
