Miškininkystės tendencijos (Apie gamtą | Mokslas)
.
(0)
2024-01-03
12
Mediena reikalinga pramonei, todėl miškai tikrai bus kertami toliau. Tačiau daroma daug skaudžių klaidų. Naikinami medžiai, kurių nepuola tipografai, atsodinamos eglės, kurios dėl besikeičiančio klimato iš Lietuvos pasitrauks, o miškai išvalomi plynai. Tai žalinga ekosistemai, kurios dalis esame ir mes, žmonės. „Įvairovė yra amortizatorius, kuris mums gali padėti išvengti nepageidaujamų pokyčių, kurie, be abejo, vyks keičiantis klimatui. Saugodami aplinką, kartu, žinoma, ir vabzdžius, iš tikrųjų saugome save“, – sako profesorė Virginija Podėnienė.
(14)
2019-12-23
52
Pagal Lietuvos siūlomą klimato veiksmų planą norint stabdyti klimato kaitą reikia auginti daugiau jaunuolynų ir gaminti bei vartoti daugiau medienos – kitaip tariant, siūloma kirsti brandžius miškus ir kuo greičiau konservuoti CO2 į baldus ar kitus medienos gaminius, sodinti jaunuolynus, keisti betoną, metalą plastiką į medį ir taip spręsti klimato atšilimo problemą.
(1)
2017-01-12
10
Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įrašytas medžių rūšis jau galima kirsti ar kitaip pašalinti be jokio leidimo. Tai numato prieš savaitę pakeista Saugotinų medžių ir krūmų, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka.
(4)
2014-10-02
17
Nors atrodo neįtikėtina, kad Rusijos, turinčios penktadalį visų planetos miškų, medienos pramonė galėtų likti be pagrindinės savo žaliavos, paaiškėjo, kad toks scenarijus visai realus. Aplinkosaugininkai tvirtina, kad po 10 – 20 metų Rusijos miško ruošos įmonės susidurs su rimtu medienos, kuri gaunama kertant komercinės paskirties miškus, trūkumu, rašo laikraštis „The Moscow Times“.
(1)
2013-12-10
0
Pasitelkus daugiau nei 650,000 palydovinių nuotraukų Google Map sistemoje, mokslininkai sukūrė naują įrankį stebėti miškingoms vietovėms.
(0)
2013-05-10
0
Bendrovės ir įmonės jau sukviestos, viešinimo kampanija prasidėjusi; liko paskutinis darbų etapas – konkrečių plotų ruošimas ir dalybos gerokai ūgtelėjusioje tarptautinėje miškininkystės parodoje „Baltijos miškai 2013“. Šalia Ukmergės esančiame Bugenėlių miške paroda šurmuliuos gegužės 16–18 dienomis.
(0)
2013-02-18
1
Per keletą paskutiniųjų metų Lietuvoje maždaug vienu procentu sumažėjo uosynų, o ąžuolų džiūtis prieš aštuonerius metus buvo pasiekusi piką. Tada per metus įvairose šalies vietose nudžiūdavo apie 7 hektarai šių medžių.
(0)
2012-04-16
0
Tradiciškai miškininko profesija siejama su romantika ir atsidavimu miškui bei gamtai, tačiau ši veikla neretai laukia iš gamtininkų pusės ne mažiau gamtininkų kritikos sulaukia ne mažiau nei įprastiniai gamtos niokotojai. Kartais į viešumą iškyla abipusiai kaltinimai, jog vieni per smarkiai kerta miškus, taip naikindami biologinę įvairovę, o kiti – kelia perdėtus reikalavimus.
(0)
2011-12-28
0
Gerb. Danas Augutis rugsėjo mėn. „Miškuose“ tvirtino, kad „reali gamtos vertybių apsauga yra užtikrinta tik 1 % Lietuvos miškų“. Kaip tik dėl šios priežasties „vis dar nepavyksta išsaugoti retų ir nykstančių rūšių bei buveinių“, o „kiekvienas naujas Raudonosios knygos leidimas yra vis storesnis…“
(0)
2011-12-08
2
Lietuva pagal savo klimato juostą yra miškų zonoje. Tai reiškia, kad iki atsirandant žmogui didžioji dalis šalies teritorijos buvo apaugusi giriomis (prieš 1000 metų, kaip teigia žymus šalies miškininkas Algimantas Brukas, miškai dengė apie 80 % dabartinės Lietuvos ploto, dabar – 33,1 % ir toliau didėja – red. past.).
(0)
2010-12-29
0
Miškų vaidmuo žvelgiant istoriškai smarkiai keitėsi. Be daugelio gamtinių veiksnių, vis didesnę reikšmę įgaudavo vidiniai ir išoriniai socialinio pobūdžio faktoriai. Kai kurie iš jų tapo labai svarbūs žmogaus ir miško santykiams, o atskirais atvejais turėjo tiek vienai, tiek kitai pusei egzistencinę reikšmę.
|
||
