Mokslas ir gamta (Apie gamtą | Mokslas)
.
(0)
2024-10-29
4
Pastaraisiais dešimtmečiais atmosferos srovės, pernešančios vandens garus aukštai virš Žemės paviršiaus, pasikeitė – tai radikalus pokytis, galintis turėti įtakos orų modeliams ir kritulių kiekiui visoje planetoje, rašo „IFLScience“.
(0)
2024-10-29
5
Po milijardus metų trukusios evoliucijos šiuolaikinės ląstelės tapo neįtikėtinai sudėtingos. Ląstelės viduje yra nedideli skyriai, vadinami organelėmis, kurios atlieka tam tikras funkcijas, būtinas ląstelės išlikimui ir veikimui. Pavyzdžiui, branduolyje saugoma genetinė medžiaga, o mitochondrijose gaminama energija.
(0)
2024-10-28
9
Detalūs 66 milijonų metų senumo Nadiro kraterio vaizdai suteikia naujų įžvalgų apie katastrofiškus asteroidų smūgius – jose matyti didelė žala ir geologiniai pokyčiai, įskaitant didžiulį cunamį.
(1)
2024-10-26
14
Paskutinė labai šalta žiema buvo jau gana seniai, prieš 29 metus, 1995–1996 metais.
(0)
2024-10-21
3
Naujajame tyrime pranešama, kad dėl dviejų gerai išsilaikiusių fosilijų pagaliau pavyko atskleisti automobilio dydžio, į šimtakojį panašaus padaro – didžiausio kada nors gyvenusio nariuotakojo – „veidą“.
(0)
2024-10-21
10
Maždaug prieš 41 000 metų paskutinis neandertalietis išleido paskutinį kvapą. Tą akimirką tapome vieninteliais likusiais homininais – vieninteliais išlikusiais iš kadaise buvusios įvairialypės dvikojų beždžionių šeimos.
(0)
2024-10-20
0
Prieš kelis metus atrastas kvazikristalas, susidaręs per atominės bombos bandymus Naujosios Meksikos poligone, yra seniausias žinomas kvazikristalas, kurį sukūrė žmonės, rašo „Science News“.
(0)
2024-10-17
8
Senovinis ieties metimo įrankis ietsvaidė priešistoriniams medžiotojams leido padidinti atstumą, kuriuo jie galėjo nusviesti savo ietį – tačiau netikėtas neigiamas gravitacijos poveikis iečiai gali paaiškinti, kodėl neandertaliečiai ir kai kurios Homo sapiens grupės jo niekada nė nepradėjo naudoti.
„Asimetrinis“ atšilimas gali būti labai pavojingas. „Mikrobų veikla pasikeičia labiau, nei tikėtasi“
(0)
2024-10-17
1
Dėl klimato kaitos žiemos temperatūra kyla sparčiau nei vasaros - ypač aukštai virš jūros lygio esančiose vietovėse. Šis „asimetrinis“ atšilimas gali kelti problemų dideliam anglies kiekiui, sukauptam dirvožemyje – nes mikrobų veikla pasikeičia labiau, nei tikėtasi.
