Biologija (Apie gamtą | Mokslas)
.


Ši zona sumažėjo daugiau nei 50 metrų, o kai kuriose vietose – ypač poliariniuose regionuose – daugiau nei 100 metrų.


Ištyrus dešimtis tūkstančių fosilijų iš La Brea deguto karjerų Kalifornijoje, nerasta aiškių įrodymų, kad kuri nors iš šių rūšių evoliucionavo dėl žemėjančios temperatūros, kai žemyne plito ledo sienos – arba dėl vėlesnio atšilimo, pasibaigus ledynmečiui.


Tirpstantys ledynai keičia ne tik į vandenyną patenkančios šviesos kiekį, bet ir jo spalvą, sutrikdydamas fotosintezę ir subtiliai, bet giliai pakeisdamas Arkties ekosistemas, rašo scitechdaily.com.


Mokslininkai teigia, kad mūsų dantys yra jautrūs dėl to, kad išišsivystė iš senųjų stuburinių ir senųjų nariuotakojų jutiminio audinio, gyvenusių prieš 465 milijonus metų, „kūno šarvų“.


Urbanizacija vis sparčiau keičia mūsų planetos veidą – miestai plečiasi, o laukinė gamta priversta prisitaikyti. Paukščiai – vieni iš tų gyvūnų, kurie keičiasi greičiausiai.


Pasaulis pirmą kartą gavo unikalią progą pažvelgti į tai, kaip didžiuliai ledkalniai veikia vandenynų ekosistemas.


Gyvybė Žemėje turėjo nuo kažko prasidėti, ir mokslininkai mano, kad tas „kažkas“ yra LUCA – paskutinis universalus bendras protėvis (angl. Last Universal Common Ancestor). Šis į prokariotą panašus organizmas yra visų gyvų būtybių protėvis – nuo mažiausių bakterijų iki didingiausių mėlynųjų banginių.


Šiuolaikiniai žmonės išsiskiria gana mažais ir plokštais veidais, ypač palyginus su mūsų protėviais neandertaliečiais, kurių veidai buvo didesni, o nosys – ryškesnės.


Tai labai panašu į tai, kaip susidaro statinė elektra arba kaip debesyse susiformuoja žaibas.


2016 m. vasarą Sibire, Jamalo pusiasalyje, įvyko netikėtas juodligės protrūkis, ir ekspertai įspėja, kad panašūs atvejai gali pasikartoti – galbūt net su kitomis pavojingomis infekcijomis.


Tyrimas apie masinį išnykimą, įvykusį prieš 252 mln. metų, padeda geriau suprasti, kokius pokyčius gali sukelti dabartinis visuotinis atšilimas.