Vilniaus istorija – naujame interneto portale: sostinę kviečia pažinti per žemėlapius

Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga, visuomenei atverta Vilniaus istorijos geografinė sistema „Vilniaus DNR“ (www.vilniusdnr.lt), kurioje pirmą kartą tokia apimtimi pateikiami skaitmenizuoti įvairių laikotarpių stambaus mastelio topografiniai miesto planai, informacija apie dabarties ir praeities geografinius objektus, istorinius įvykius, mieste įamžintas asmenybes, jų įamžinimo ženklus.

„Informacijos apie Vilnių internete galima rasti daug, tačiau tiek objektyvių, žemėlapiais ir istoriniais dokumentais paremtų duomenų vienoje vietoje iki šiol nebuvo. Sukurta geografinė informacinė sistema vilniečiams ir miesto svečiams turėtų tapti išsamiu ir patikimu informacijos apie Vilnių ir jo istoriją šaltiniu, o savivaldybės ir susijusių įmonių specialistams – įrankiu tai istorijai rinkti, saugoti, viešinti ir naujai kurti“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

„Vilniaus DNR“ esmė – čia pateikiamos istorinių topografijų rekonstrukcijos, sukurtos naudojant penkių skirtingų laikotarpių stambaus mastelio miesto žemėlapius bei topografinius planus. Šiuo metu „Vilniaus DNR“ portale miesto istoriją bei pokyčius galima nagrinėti skirtingais pjūviais – nagrinėjant istorinius planus ir žemėlapius, gatves ir jų pavadinimus, mieste įamžintas asmenybes, tyrinėjant senąsias fotografijas su atvirutėmis bei istorinius įvykius.

Pasak portalą sukūrusios bendrovės „Vilniaus planas“ Analizės ir modeliavimo skyriaus vadovo Donato Gudelio, bendrovės kartografijos ekspertų vertinimu, kuriant duomenų bazę buvo parinkti geriausi turimi stambaus mastelio žemėlapiai, kartu reprezentuojantys miestą skirtingais istoriniais periodais: 1808 m. – iki carinio laikotarpio, 1845 m. – carinio laikotarpio viduryje, 1911 m. – carinio laikotarpio pabaigoje, 1938 m. – tarpukariu ir 1977 m. – vėlyvuoju sovietmečiu.

„Archyvinės informacijos rinkimas, analizavimas ir perkėlimas į duomenų bazę užtruko dvejus metus. Popieriniai žemėlapiai buvo skaitmenizuojami, vėliau orientuojami šiuolaikinių koordinačių sistemoje, tapatinant juos su šių dienų žemėlapiais. Kartu su šios informacijos duomenų baze buvo sukurtas ir „Vilniaus DNR“ portalas, kuriame visi besidomintys Vilniaus istorija gali pasiekti duomenų bazėje saugomus objektus, juos įvairiais pjūviais filtruoti, analizuoti, peržiūrėti skirtingų objektų sąsajas“, – teigia D. Gudelis.

Portalas pritaikytas mobiliesiems įrenginiams ir įvairių dydžių išmaniųjų įrenginių ekranams, taip pat skirtingi objektai yra susieti tarpusavyje, tad pagal tai galima susidėlioti ir pasivaikščiojimo po miestą maršrutą. Jame yra sukurta ir interaktyvi „kelionės laiku“ funkcija – per ekraną slenkant specialias juostas galima eiti per istorinius laikotarpius ir matyti, kaip laikui bėgant keitėsi miesto gatvės bei pastatai.

Besidomintys su Vilniumi susijusiomis asmenybėmis portale taip pat ras informaciją apie 712 tokius asmenis – nuo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių iki šių laikų menininkų, mokslininkų, politikų – ir jų įamžinimo vietas: miesto ir privačiomis iniciatyvomis įrengtas atminimo lentas, paminklus, skulptūras, kitus meninius ar mažosios architektūros objektus, kuriuos pavyko identifikuoti remiantis viešais duomenų šaltiniais.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad portalas jau pasitarnavo, kai remiantis surinktais duomenimis buvo nustatyta tiksli vieta šiandieninėje Minties g., kur 1946 m. gyveno partizanas Juozas Lukša-Daumantas. Tą padaryti pavyko sistemoje sutapatinus 1938 m. miesto planą su 1944 m. iš oro daryta sostinės nuotrauka ir gautą informaciją palyginus su dabartiniu miesto planu. Specialistai portalo medžiagą jau naudoja ir rengiant teritorijų tvarkymo ir transformacijų projektų konkursų sąlygas, renkant pavadinimus naujiems objektams, analizuojant ir planuojant miestui nusipelniusių asmenybių įamžinimą Vilniuje.

„Vilniaus DNR“ taip pat pateikiami Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos kolekcijose esančiais 50-čia vidutinio mastelio žemėlapiai ir senos miesto nuotraukos bei atvirutės.

Artimiausiu metu portalą ketinama praplėsti – išversti į užsienio kalbas bei į istorijos kaupimą įtraukti pačią visuomenę – leisti jai į portalą kelti istorines nuotraukas ir atvirutes.