Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Naujame tyrime mokslininkai atskleidė paslaptingą vietą, kur viskas sveria šiek tiek mažiau ir kaip tai veikia. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Dar septintajame dešimtmetyje mokslininkai atrado paslaptingą vietą, supančią Hadsono įlankos sritį Kanadoje. Mokslininkai buvo labai nustebę, nes čia viskas svėrė kiek mažiau, rašo „Daily Mail“. Mokslininkai atrado šias anomalijas, kai pirmą kartą nubrėžė Žemės gravitacinių laukų pokyčius, tačiau prireikė dešimtmečių, kol jie pagaliau suprato, kas vyksta. Atkreipkite dėmesį, kad tai yra nemažas 1,3 milijono kvadratinių kilometrų plotas, kuriame prarandate apie 1/25 000 savo kūno svorio. Tyrėjai išsiaiškino, kad šios vietos paslaptis kyla dėl sumažėjusio išsilydžiusios magmos kiekio po regiono paviršiumi, kurią išspaudė dviejų milžiniškų ledynų slėgis virš žemės per paskutinį ledynmetį. Paprastas šios paslapties sprendimas prasideda tuo, kad bet kurio objekto gravitacinis potraukis kitam yra tiesiogiai proporcingas jo masei. Tačiau tai negali paaiškinti gravitacijos anomalijos Kanadoje paslapties. Norėdami rasti patikimą paaiškinimą, mokslininkai pasinaudojo dviejų NASA Gravity Recovery and Climate Experiment (GRACE) palydovų 2007 m. duomenimis, kurie buvo naudojami dviems gravitaciniams anomalijoms, supančioms Kanados įlanką, tirti. Tada mokslininkai patikrino, kaip šios anomalijos pasikeitė laikui bėgant. Pasak tyrimo bendraautorio Dano Britto, Centrinės Floridos universiteto Mėnulio paviršiaus ir asteroidų tyrimų centro direktoriaus, pati Kanados anomalija buvo žinoma ilgą laiką ir iš tikrųjų yra plutos deformacijos per paskutinį ledynmetį rezultatas. Ankstesni tyrimai rodo, kad tuo metu, maždaug prieš 20 000 metų, Kanadą ir didžiąją dalį Šiaurės Amerikos dengė Laurentijos ledo skydas (Laurentian Ice Sheet) – didelis, kiek daugiau nei 3 kilometrų storio ledynas netoli Hadsono įlankos. Tyrėjai pastebi, kad 3 kilometrai ledo yra labai sunkus, todėl jis sugebėjo „prasiskverbti“ per žemės plutą. Pasak Britto, panašūs procesai buvo pastebėti ir kitose vietose, kur buvo išsidėstę panašūs stori ledo sluoksniai. Paprasčiau tariant, dėl ledo sluoksnio svorio žemės pluta aplink Hadsono įlanką buvo spaudžiama ir pradėjo skęsti. Šio proceso metu dalis karštos magmos buvo išstumta iš žemiau esančios mantijos pusiau skysto sluoksnio. Iš esmės tai buvo kaip suplotas žemės riešutų sviesto sumuštinis. Tyrėjai nustatė, kad suspaudimas buvo stipresnis abiejose įlankos pusėse, kur ant ledo sluoksnio susidarė du milžiniški kupolai. Per ateinančius 10 000 metų Laurentijos ledo skydas pamažu traukėsi – taip, pvz., susiformavo Didieji ežerai. Kai kurie tyrinėtojai manė, kad ši perkelta išlydyta masė sumažino Žemės gravitacinę trauką aplink Hadsono įlanką, tačiau NASA palydovai rodo, kad tai tik dalis istorijos. Itin sunkių ledo sluoksnių teorija ir palydoviniai duomenys iš tikrųjų gali šiek tiek paaiškinti gravitacijos animaliją Kanadoje, tačiau tai paaiškina tik 25–45 % gravitacijos skirtumo. Taigi, likusius 55–75 % lemia dar kažkas. Dabar mokslininkai mano, kad gravitacijos anomalija Kanadoje taip pat susijusi su giliai po Žemės paviršiumi išsilydžiusia magma, kuri sukuria konvekcines sroves dėl natūralaus medžiagos kilimo ir kritimo. Mokslininkai mano, kad tai traukia Žemės gravitacines plokštes į vidų, todėl masė ir gravitacija mažėja Hadsono įlankos srityje. Gravitacija ilgainiui grįš į Kanadą, teigia mokslininkai, tačiau tai užtruks.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|