Mokslininkai pagaliau atrado „dingusį žemyną“ (Video)

Pasirodo, dingęs žemynas, vadinamas Argolandu, buvo „netvarkingai išsiskyręs“ su vakarų Australija. Naujame tyrime nustatyta, kad jis suskilo, nes tektoninės jėgos ištempė žemyną ir atitraukė jį nuo likusios žemyno dalies – o paskui išsklaidė po Pietryčių Aziją.

Mokslininkai jau seniai žinojo, kad prieš 155 mln. metų nuo Australijos atsiskyrė sausumos masė – nes prie šalies šiaurės vakarų pakrantės esančio gilaus vandenyno baseino, vadinamo Argo bedugnės lyguma (angl. Argo Abyssal Plain), geologijoje liko to pėdsakų.

Tačiau skirtingai nei Indija, kuri prieš 120 mln. metų atsiskyrė nuo senovinio superkontinento Gondvanos ir iki šiol sudaro vientisą žemyną, Argolandas suskilo į fragmentus. Iki šiol mokslininkai nežinojo, kur tie žemyno fragmentai atsidūrė.

„Žinojome, kad jie turėjo būti kažkur į šiaurę nuo Australijos, todėl tikėjomės juos rasti Pietryčių Azijoje, – sako pagrindinis tyrimo autorius ir Utrechto universiteto (Nyderlandai) Žemės mokslų katedros mokslininkas Eldertas Advokaatas.

Naujajame tyrime, spalio 19 d. paskelbtame žurnale „Gondwana Research“, E. Advokaatas su kolegomis rekonstravo atsiskyrusio žemyno kelionę. Tyrėjai rado senovinių žemių fragmentų, išsibarsčiusių aplink Indoneziją ir Mianmarą – bet kai iš šių fragmentų pabandė atkurti Argolandą, „niekas netiko“.

Tada komanda dirbo „atvirkščiai“ – rinkdama įrodymus Pietryčių Azijoje, kad galėtų atkurti Argolando kelionę į šiaurę. Tarp išsibarsčiusių senovinės sausumos fragmentų jie aptiko mažų vandenynų liekanas, datuojamas maždaug 200 mln. metų. Šie vandenynai greičiausiai susiformavo tektoninėms jėgoms ištempus ir suskaldžius Argolandą, kol šis 5000 km sausumos masyvas atsiskyrė, teigia E. Advokaatas.

„Šis procesas vyko 50–60 mln. metų, o maždaug prieš 155 mln. metų visas šis žemynų juostų ir vandenynų tarpeklių koliažas pradėjo dreifuoti į Pietryčių Aziją, – pasakoja mokslininkas. – Mes nepraradome žemyno, tiesiog jis jau buvo labai išsiplėtęs ir suskaidytas“.

Kad tai atspindėtų realybę, E. Advokaatas ir jo kolegos Argolandą pavadino „Argopelagu“. Jų atlikta žemyno istorijos rekonstrukcija gali atskleisti buvusį regiono klimatą, kuris turėjo atvėsti, kai tarp Argolando gabalėlių susiformavo vandenynai, sako E. Advokaatas.

Argolando fragmentai, susidūrę su Pietryčių Azijos žemyninėmis dalimis, suformavo turtingą biologinę įvairovę, kurią matome šiandien. Tai gali padėti paaiškinti netolygų rūšių pasiskirstymą palei nematomą barjerą, einantį per Indoneziją, pastebi mokslininkas.

Apskritai, Argolando junginys yra „tramplinas naujiems tyrimams“, sako jis.

Parengta pagal „Live Science“.