Klimato kaita žmones vers keltis į „Naująją Šiaurę“

Pasak Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) profesoriaus Laurence'o Smitho, dėl vidutinės temperatūros pasaulyje didėjimo Arkties regione taps prieinami lig šiol šalčio „užrakinti“ naftos, dujų ir kiti gamtiniai resursai, todėl menkai apgyvendintos teritorijos JAV, Kanados, Grenlandijos, Skandinavijos ir Rusijos šiaurėje taps „migracijos magnetais“, trauksiančiais žmones iš viso pasaulio į naujus ekonominės galios centrus.

Mokslininko įsitikinimu, jie kelsis gyventi į „Naująją Šiaurę“ bėgdami nuo pietų kraštus kamuojančio vandens ir kitų svarbiausių išteklių trūkumo, rašo britų dienraštis „Daily Mail“.

Naujojoje savo knygoje apie klimato atšilimą ir su juo susijusius ekonominius bei demografinius pokyčius profesorius L. Smithas rašo, kad „Naujoji Šiaurė“ daugeliu aspektų yra gerai tinkanti gyvenimui kitame amžiuje, nepaisant jos jautrios ekosistemos, kuriai pavojų kelia intensyvėjanti mineralinių išteklių gavyba ir besikeičiantis klimatas. Mokslininkas prognozuoja, kad vadinamojo „Šiaurės pakraščio“ šalys, kurias jis sutrumpintai vadina NORC (northern rim countries), iki 2050 metų taps žmonijos migracijos traukos centrais.

L. Smithas mano, kad Kanada pagal naftos gavybos apimtis taps antrąja šalimi pasaulyje po Saudo Arabijos, o dėl imigracijos jos gyventojų skaičius padidės 30 proc.

Kadangi dėl Arkties jūrinio ledo tirpimo šiaurėje atsivers nauji laivybos keliai, pirmą kartą prekybiniai laivai galės tiesiogiai iš Atlanto pasiekti Tolimuosius Rytus. L. Smithas pateikia dešimties „ateities uostų“ sąrašą, kurie suklestės dėl Arktyje atsiradusių naujų prekybos kelių. Tarp jų – Reikjavikas (Islandija), Tromsė (Norvegija), Nuukas (Grenlandija) ir Murmanskas (Rusija).

Mokslininko teigimu, NORC šalys ateityje bus tarp nedaugelio pasaulio regionų, kuriuose didės javų derlius, be to, jos kontroliuos didelius gėlo vandens resursus, kuriuos galės pardavinėti visam likusiam pasauliui.

Profesorius prognozuoja, kad iki 2050 m. Kinija taps didžiausia ekonomine pasaulio galybe, nustumdama JAV į antrąją vietą. Trečiąją vietą užims Indija.

Šie pokyčiai, pasak mokslininko, vyks dramatiškų klimato permainų fone. Geriausiu atveju, rašo L. Smithas, iki kito amžiaus pradžios vidutinė temperatūra pasaulyje pakils 2 laipsniais pagal Celsijų. Blogiausiu – 4 laipsniais.

Jis perspėja, kad ateityje atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo ir saulės jėgainės, pajėgumų nepakaks augantiems žmonijos poreikiams patenkinti. Todėl, dėl šylančio klimato senkant upėms ir mažėjant hidroelektrinių galingumui, daugelis šalių bus priverstos vėl deginti anglis ir kitą iškastinį kurą, o tai savo ruožtu dar labiau didins „šiltnamio dujų“ emisijas.

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad jau dabar vandens poreikis Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje pranoksta pasiūlą, ir ši padėtis tik blogės. Pasauliniai vandens resursai taps tokie vertingi, kad jie bus žvalgomi iš kosmoso, galbūt jau kitą dešimtmetį, teigia jis savo knygoje.

"Stengdamasi išspręsti keturias didžiausias problemas – gyventojų skaičiaus didėjimą, augantį resursų poreikį, stiprėjančią globalizaciją ir klimato kaitos poveikį – žmonija vis labiau gręšis į šiaurę“, - tvirtina mokslininkas.

Jis mano, kad „Naujojoje Šiaurėje“ iškilę nauji „megamiestai“ bus atspariausi katastrofiškiems pokyčiams, su kuriais susidurs visas likęs pasaulis. „Daugelis šiuo metu užmirštų ir nepatrauklių Šiaurės regionų ateityje taps labai geromis vietomis gyventi“, - teigia L. Smithas.

Jo knyga „Pasaulis 2050-aisiais: keturios jėgos, formuojančios civilizacijos „šiaurinę ateitį“, bus išleista rugsėjo 23 dieną, teigiama pranešime.