Baltijos jūroje fiksuojamas itin retas reiškinys – paskutinį kartą mokslininkai tokį sūraus vandens antplūdį stebėjo prieš 10 metų

Baltijos jūra yra uždara tarsi didelis ežeras, todėl dideli ir stiprūs sūraus vandens antplūdžiai joje pasitaiko retai. Skaičiuojama, kad paskutinį kartą toks procesas įvyko prieš maždaug 10 metų. Anot mokslininkų, tokie gamtos reiškiniai yra naudingi, nes sūrus vanduo atneša ir deguonies, kurio trūksta Baltijos jūroje, praneša LTV televizijos kanalo naujienų tarnyba.

Praėjusių metų pabaigoje jūrų stebėjimo stotis Vokietijoje užfiksavo, kad iš Šiaurės jūros per Danijos sąsiaurius į Baltijos jūrą pradėjo plūsti didelės druskingo vandens masės. Toks mainų procesas Baltijos jūroje yra gana sudėtingas, kadangi vandens lygis Baltijos jūroje visada išlieka aukštesnis nei Šiaurės jūroje.

Pasak Latvijos hidroekologijos instituto mokslininko Mario Skudros, tai reiškia, kad vanduo iš Baltijos jūros visada ištekės. „Sudėtinga, jog kažkas įtekėtų iš Šiaurės jūros [...]. Be to, sąsiauriai ties Danija yra seklūs, tad vandeniui sunku prasiskverbti“.

Pasak mokslininkų, tam, kad į Baltijos jūrą pritekėtų reikšmingas vandens kiekis iš Šiaurės jūros, turi įvykti tam tikros sąlygos.

Pavyzdžiui, bent dvi ar tris savaites turi pūsti stiprus rytų vėjas, kuris išstumtų vandenį iš Baltijos jūros ir taip sumažintų jos lygį.

Kai Baltijos jūros lygis sumažėja, svarbu, kad pūstų stiprus vakarų vėjas, kuris pakelia Kategato įlankos vandens lygį ir į Baltijos jūrą atneša deguonies prisotintą Šiaurės jūros vandenį.

„Toks sąlygų derinys pasitaiko palyginti retai. Todėl dideli įtekėjimai į Baltijos jūrą yra taip pat palyginti reti. Kadangi šis vanduo yra sūresnis ir tankesnis, jis grimzta ir per apatinius sluoksnius patenka į Baltijos jūrą ir besikeisdamas atsinaujina“, – apibendrina A. Skudra.

Dideli sūraus vandens įtekėjimai yra svarbūs Baltijos jūros ekosistemai. Giliausiuose sluoksniuose, kur vanduo paprastai nesimaišo, trūksta deguonies. Todėl tam tikros Baltijos jūros teritorijos yra vadinamos mirusiomis zonomis.

„Gyvybė gali egzistuoti, kai yra deguonies. [...] Taigi, biologiniai ar cheminiai procesai, kuriems reikalingas deguonis, gali vėl atsinaujinti“, – sako mokslininkas.

Kol kas sunku prognozuoti, kiek ilgai tęsis sūraus vandens antplūdis iš Šiaurės jūros į Baltijos jūrą ir kaip toli bei giliai jis išplis Baltijos jūroje. Jis galėtų laikinai pagerinti padėtį centrinėje jūros dalyje.

Paskutinis didelis vandens antplūdis iš Atlanto vandenyno į Baltijos jūrą įvyko 2014 metais ir buvo trečias pagal dydį per matavimų istoriją. Vis dėlto, poveikis buvo trumpalaikis.

Kad jūros aplinka atsigautų ir atsistatytų deguonies kiekis Baltijos jūroje, sūraus vandens antplūdžiai turėtų vykti kelerius metus iš eilės.