Prarijo vandenynas. 500 000 gyventojų. Rastas prarastas žemynas (Foto)

Tolimoje praeityje kylantis jūros lygis paslėpė didelius žemės plotus, kuriuose kadaise gyveno žmonės. Anksčiau mokslininkai galėjo tik spėlioti, kaip šie įvykiai išsivystė, tačiau naujame tyrime jiems pavyko rasti įrodymų, kad egzistuoja žemynas, kurį prieš šimtus tūkstančių metų absorbavo vandenynas, rašo „Daily Mail“.

Prie šiaurinės Australijos pakrantės, dar vadinamos Šiaurės vakarų šelfu, buvo aptikti senovės žemyno įrodymai. Dingusio žemyno teritorija buvo maždaug 1,6 karto didesnė už Didžiosios Britanijos plotą, joje taip pat buvo salynų, ežerų, upių ir didelė vidaus jūra.

Pasak tyrimo pagrindinio autoriaus Kasiho Normano, Grifito universiteto Kvinslande archeologo, žemyno archipelagai buvo tokie dideli, kad galėjo būti tiltais žmonėms migruojant iš Indonezijos į Australiją.

Scientists have unearthed evidence of a “lost continent” beneath the Timor Sea off Australia’s northern coast in a groundbreaking discovery. This submerged landmass, known as the North West Shelf, is a staggering 1.6 times larger than the UK and was once a thriving hub of human… pic.twitter.com/VbAzipo8jg

— ꧁༺𝐕𝐢𝐤𝐭𝐨𝐫𝐢𝐚𝐧𝐚༺꧂ ☃️ (@8102ops) January 18, 2024

Dar prieš 70 000 metų, anot mokslininkų, žemyne ​​klestėjo gyvybė – čia gyveno apie pusė milijono žmonių, tačiau laikui bėgant viskas pasikeitė. Deja, maždaug prieš 10 000 metų, pakilus jūros lygiui, žemynas buvo visiškai prarastas – dėl to šiandien prarastasis žemynas yra kiek daugiau nei 90 metrų gylyje Timoro jūroje.

Anot Normano, tyrimo metu jis ir jo kolegos sugebėjo atskleisti sudėtingo kraštovaizdžio detales: iš tikrųjų jis nepanašus į jokį šiandienos Australijos kraštovaizdį. Paskutinis ledynmetis Žemėje baigėsi maždaug prieš 18 000 metų, o po jo prasidėjo atšilimo laikotarpis, dėl kurio kilo jūros lygis ir buvo užtvindytos didžiulės pasaulio žemynų sritys, įskaitant didžiulę Australiją supančią sausumos masę.

Pasak komandos, šis didžiulis žemės masyvas kadaise jungė žemyninę Australiją su Naująja Gvinėja ir Tasmanija, kurios šiandien bendrai vadinamos Sahulu. Kylant jūros lygiui, dalį šios sausumos masės prarijo vandenynas: dėl šio proceso Sahulio superkontinentas pasidalijo į Naująją Gvinėją ir Australiją, o Tasmanija atskyrė nuo žemyno.

Archeologai mano, kad prarastas žemynas kadaise buvo „gyvenama karalystė“ ir „viena kultūros zona“, su išvystyta akmens kirvių technologija, olų meno stiliumi ir net kalbomis.

Tyrimo metu mokslininkai ištyrė batimetrinius duomenis: informaciją apie povandeninio reljefo gylius ir formas Šiaurės vakarų šelfo srityje. Tada komanda išanalizavo istorinius jūros lygio duomenis ir nustatė, kada regionas buvo apgyvendintas ir kada jis išnyko nuo Žemės paviršiaus.

Rezultatai rodo, kad greitas jūros lygio kilimas prieš 14 500–9 000 metų lėmė greitą maždaug pusės šiaurės vakarų šelfo užtvindymą. Spėjama, kad dėl žemyno „absorbcijos“ vietiniai gyventojai buvo priversti trauktis į žemyninę Australijos dalį.

Reikėtų pažymėti, kad anksčiau buvo manoma, kad dabar užtvindyti žemyniniai Australijos šelfai anksčiau buvo mažai apgyvendinti čiabuvių. Tačiau naujame tyrime mokslininkai ir įrodo, kad iš tikrųjų viskas įvyko visiškai kitaip.

Normano teigimu, jų modeliavimas rodo, kad dabar panirusiame Šiaurės vakarų šelfe per pastaruosius 65 000 metų įvairiu laikotarpiu galėjo gyventi nuo 50 000 iki 500 000 žmonių. Manoma, kad populiacija pasiekė aukščiausią tašką paskutinio ledynmečio įkarštyje maždaug prieš 20 000 metų, kai visas šelfas buvo sausa žemė.