Plotas – 1,4 milijono km². Indijos vandenyne paslėptas „supergreitkelis“. Kas juo „keliauja“ (Video)

Seišelių koraliniai rifai yra viena gražiausių ir trapiausių ekosistemų pasaulyje. Tačiau dabar mokslininkai regione aptiko milžinišką „koralų supergreitkelį“, kuris gali būti raktas į pažeidžiamų koralų rifų išlikimą, rašo „Daily Mail“.

Tyrėjai išsiaiškino, kad atokūs koraliniai rifai, išsidėstę 1,4 milijono kvadratinių kilometrų plote, iš tikrųjų yra genetiškai susiję. Pasak Oksfordo universiteto (JK) komandos, jų darbo rezultatai yra pirmasis įrodymas, kad egzistuoja didelis vandenyno srovių tinklas, padedantis koralų lervoms keliauti iš rifo į rifą.

Anksčiau viso pasaulio biologai perspėjo, kad Didžiojo barjerinio rifo (Australija) koraliniams rifams, kaip ir daugeliui kitų planetoje, gresia „rimtas pavojus“. Koralinių rifų nykimo ir masinio spalvos blukimo priežastimi įvardinamas visuotinis Žemės „virimas“, būtent vandenyno temperatūros padidėjimas.

Tyrimo metu mokslininkai, padedant Seišelių vyriausybei, surinko koralinių rifų pavyzdžius 19 skirtingų vietų. Tada komanda naudojo genetinę analizę ir nustatė stebėtiną skirtingų koralų populiacijų panašumo lygį. Rezultatas labai nustebino, nes ankstesni vandenyno modeliai rodė, kad tarp Išorinių ir Vidinių Seišelio salyno salų buvo tik ribotas koralų panašumo ryšys.

Komanda naudojo išsamesnį vandenyno modelį ir nustatė, kad genetinio ryšio modeliai atitinka vandenyno srovių modelius. Paprasčiau tariant, tai rodo, kad koralų lervos neršto metu gali nukeliauti daugybę kilometrų, kol suras rifą, kuriame galėtų įsikurti ir augti.

Pasak tyrimo pagrindinės autorės daktarės April Burt, jos ir jos kolegų atradimas yra nepaprastai svarbus, nes lervų buvimas iš tikrųjų yra pagrindinis veiksnys atkuriant degraduojančius koralinius rifus.

Mokslininkų rezultatai rodo, kad lervos, išsiritusios atokioje Aldabro saloje Seišeliuose, galiausiai išplito į vakarus iki rytinės Afrikos pakrantės, pasitelkdamos Rytų Afrikos pakrantės srovę. Iš ten koralai ir toliau buvo nešami į šiaurę palei Afikos pakrantę ir galėjo nukeliauti taip toli, kad galiausiai pasiekė Pusiaujo priešpriešinę srovę, kuri jas nunešė atgal į rytus, į Seišelių Vidines salas.

Tyrėjai mano, kad šis atradimas gali būti gyvybiškai svarbus ateityje išsaugant Seišelių koralinius rifus. Seišelių rifus jau nuniokojo masinis nublukimas.

Tačiau išorinės Seišelių salos yra mažiau paveiktos koralų išblukimo, o tai rodo, kad jose gali būti atsparesnių koralų rūšių.

Tyrimo autoriai mano, kad koralai nukeliauja didelius atstumus „šokinėdami“ nuo rifo iki rifo. Tai reiškia, kad galima užtikrinti ryšį tarp išblukimui atsparių koralų populiacijų ir labiau pažeidžiamų rifų.

Dabar mokslininkai tikisi, kad jų atradimas gali padėti Seišelių vyriausybei ir aplinkosaugos grupėms veiksmingiau nukreipti savo pastangas išsaugant koralinius rifus.