Kas negerai su Negyvąja jūra. Kodėl ji tokia sūri. Ar tikrai ten nėra gyvybės (Video)

Negyvoji jūra yra vienas sūriausių vandens telkinių planetoje. Techniškai tai visai ne jūra, nes neturi išėjimo į atvirą vandenyną – ją reikėtų vadinti ežeru. Ji yra tarp Jordanijos, Izraelio ir Palestinos, rašo „IFLScience“.

Kodėl Negyvoji jūra tokia sūri?

Negyvoji jūra yra tokia sūri, nes ją maitina tik Jordano upė ir ji neturi išėjimo į atvirą vandenyną – dėl to vanduo cirkuliuoti gali tik garuodamas, palikdamas mineralus ir druskas. Paprasčiau tariant, laikui bėgant Negyvoji jūra tampa vis sūresnė ir šiandien, anot tyrėjų, yra 9,7 karto sūresnė už vandenyną.

Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad Negyvosios jūros druskingumas taip pat padidėjo dėl žmogaus veiklos, nes vis mažiau vandens patenka iš Jordano upės ją užtvenkus ir nukreipiant vandenį žemės ūkiui. Tai reiškia, kad įtekančio vandens lieka vis mažiau ir druskos ežerui atskiesti jo tiesiog neužtenka.

Kiti veiksniai, turintys įtakos druskingumui, yra šiltas regiono klimatas ir mineralų turtingi šaltiniai, kurie dėl tektoninės veiklos išsiveržia Negyvosios jūros pakrantėse.

Be to, Negyvoji jūra yra žemiausias taškas Žemėje – ežero paviršius yra 430,5 metro žemiau jūros lygio.

Kiek sūri Negyvoji jūra?

Negyvoji jūra (605 km²) oficialiai laikoma antruoju sūriausiu vandens telkiniu planetoje. Pirmąją vietą pasaulyje užima Gaetalės kūdra (Gaet'ale Pond), esanti Etiopijos Danakilio įduboje – druskingumas siekia rekordinius 43,3 %. Palyginimui, Negyvojoje jūroje druskingumas yra 34 %, o pasaulio vandenynuose vidutiniškai tik 3,5 %.

NASA Žemės observatorijos teigimu, dėl didelio Negyvosios jūros druskingumo joje jaučiamasi lyg „alyvuogių aliejuje, sumaišytame su smėliu“. Tai reiškia, kad kiekvienas, besimaudydamas joje gali lengvai plūduriuoti.

Negyvosios jūros lygis krenta neįtikėtinu greičiu – apie 1,2 metro per metus. Pagrindine šio kritimo priežastimi įvardinama žmogaus veikla.

Ar Negyvojoje jūroje kas nors gyvena?

Deja, žuvų, paukščių ar kitų gyvūnų Negyvojoje jūroje vargu ar pavyks rasti. Vienintelė gyvybė, kuri sugeba išgyventi tokiomis sąlygomis, yra mikroskopinė.

Dar 1930-aisiais mokslininkai išsiaiškino, kad Negyvojoje jūroje iš tiesų gyvena mikrobai, kurių koncentracija yra nuo 1000 iki 10000 archėjų* viename mililitre.

1992 m. Negyvoje jūroje Dunaliella dumbliai net sukėlė vandens žydėjimą. Tai įvyko po stipraus lietaus, kai susidarė viršutinis gėlo vandens sluoksnis (sūrus vanduo sunkesnis už gėlą).

*Archėjos (Archaea) – didelė mikroorganizmų grupė, išskirta kaip atskiras domenas. Archėjos plačiai paplitusios, dažnai sutinkamos itin ekstremaliose sąlygose.