„Prieš 2500 metų.“ Tai smarkiai pakeitė vienos didžiausių Žemės upių vagą

Remiantis nauju tyrimu, prieš 2500 metų įvykęs stiprus žemės drebėjimas smarkiai pakeitė vienos didžiausių Žemės upių vagą.

Anksčiau neregistruotas žemės drebėjimas pakeitė pagrindinės Gango upės vagos kryptį dabartinėje tankiai apgyvendintoje Bangladešo dalyje, kuri tebėra pažeidžiama stiprių žemės drebėjimų.

Mokslininkai yra užfiksavę daugybę upės vagos pokyčių, vadinamų avulsijomis, taip pat ir dėl žemės drebėjimų.

Gango upės ištakos yra Himalajuose, ji teka apie 2 500 km, jungiasi su kitomis didelėmis upėmis, įskaitant Brahmaputrą ir Megną, ir sudaro vandens kelių labirintą, kuris įteka į Bangladešą ir Indiją juosiančią Bengalijos įlanką.

Kartu jos sudaro antrą pagal dydį upių sistemą pasaulyje. Kaip ir kitos upės, tekančios didelėmis deltomis, Gangas periodiškai patiria mažesnius ar didesnius kanalo pokyčius, o žemės drebėjimai jam nepadeda.

Aukštupyje išplautos nuosėdos nusėda ir kaupiasi kanale, kol galiausiai upės dugnas tampa pastebimai aukštesnis už aplinkinę užliejamąją lygumą.

Tam tikru momentu vanduo prasiveržia ir pradeda tiesti naują kelią. Tačiau paprastai tai įvyksta ne iš karto – gali prireikti kelių potvynių per kelerius metus ar dešimtmečius.

Kita vertus, žemės drebėjimo sukelta avulsija gali įvykti daugiau ar mažiau akimirksniu.

Naujo tyrimo autoriai palydovinėse nuotraukose pastebėjo tai, kas, jų manymu, tikriausiai buvo buvusi pagrindinė upės vaga maždaug už 100 km į pietus nuo Bangladešo sostinės Dakos.

Tai maždaug 1,5 kilometro pločio žemuma, su pertraukomis atsirandanti maždaug 100 kilometrų ilgio ruože daugiau ar mažiau lygiagrečiai dabartinei upės vagai.

Užpildyta dumblu, ji dažnai užliejama ir daugiausia naudojama ryžiams auginti.

2018 m. mokslininkai tyrinėjo vietovę, bei aptiko šviežiai atsiradusią tvenkinio iškasą, kuri dar nebuvo užpildyta vandeniu. Viename šlaite jie pastebėjo ryškius vertikalius šviesaus smėlio pylimus, kertančius horizontalius dumblo sluoksnius. Tai gerai žinomas požymis, pasitaikantis per žemės drebėjimus.

Tokiose vandeningose vietovėse ilgalaikiai požeminiai smūgiai gali spausti palaidotus smėlio sluoksnius ir išstumti juos į viršų per purvą. Taip susidaro tiesioginiai smėlio vulkanai, kurie gali išsiveržti į paviršių. Čia jie vadinami seismitais ir yra 30-40 centimetrų pločio, kertantys 3-4 metrų dumblo sluoksnį.

Tolesni tyrimai parodė, kad seismitai yra orientuoti sistemingai, o tai leidžia manyti, kad jie visi atsirado vienu metu.

Cheminės smėlio ir dumblo dalelių analizės parodė, kad išsiveržimai ir kanalo apleidimas bei užpylimas įvyko maždaug prieš 2500 metų.

Be to, maždaug už 85 km toliau nuo senojo kanalo buvo panaši vieta, kuri tuo pačiu metu buvo užpilta purvu.

Mokslininkų išvada: tai buvo didelis staigus griovys, kurį sukėlė žemės drebėjimas, kurio stiprumas įvertintas 7 arba 8 balais.

Jų nuomone, žemės drebėjimas galėjo kilti dėl dviejų priežasčių. Vienas iš jų – į pietus ir rytus esanti subdukcijos zona, kurioje didžiulė vandenyno plutos plokštė stumiama po Bangladešu, Mianmaru ir šiaurės rytų Indija. Arba jį galėjo sukelti milžiniški lūžiai Himalajų papėdėje šiaurėje, kurie pamažu kyla, nes Indijos subkontinentas pamažu susiduria su likusia Azijos dalimi.

Dar 2016 m. atliktas tyrimas rodo, kad šiose zonose didėja įtampa, o ji gali sukelti žemės drebėjimus, panašius į tuos, kurie įvyko prieš 2 500 metų.

Paskutinis tokio stiprumo žemės drebėjimas įvyko 1762 m. ir sukėlė mirtiną cunamį, kuris upės aukštupyje nusirito iki pat Dakos. Kitas drebėjimas galėjo įvykti apie 1140 m. po Kristaus.

Gangas – ne vienintelė upė, kuriai gresia tokie pavojai. Kitos upės, tekančios tektoniškai aktyviose deltose, yra Kinijos Geltonoji upė, Mianmaro upė Iravadis, Klamato, San Choakino ir Santa Klaros upės JAV vakarinėje pakrantėje ir Jordano upė, kertanti Sirijos, Jordanijos, Palestinos Vakarų Kranto ir Izraelio sienas.