Koks klimatas bus Lietuvoje 2080-aisiais. Interaktyvus žemėlapis leidžia pažvelgti į ateitį

Žmonija neartėja prie klimato krizės, nes ji jau čia – pastarieji 12 mėnesių tapo karščiausiais stebėjimų istorijoje. Mokslininkai taip pat perspėja, kad ateityje planetos atšilimas greičiausiai spartės, nes žmonija dar nesusitvarkė su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo užduotimi, rašo „Phys“.

Naujame tyrime Merilendo universiteto (JAV) Aplinkos mokslų centro komanda sukūrė interaktyvų žemėlapį, rodantį, koks klimatas bus tam tikroje vietoje po kelių dešimtmečių – 2080 metais.

Iš viso žemėlepyje 40 581 vietovė ir 5 323 miestai visame pasaulyje – todėl kiekvienas norintis gali pamatyti, koks klimatas bus jų gimtajame mieste 2080 m.

Pavyzdžiui, būsimas klimatas Vilniuje, ateityje primins dabartinį centrinės Serbijos klimatą – modelis rodo, kad 2080 metais vasaros Lietuvos sostinėje bus 5,7 laipsnio Celsijaus šiltesnės ir 3,6 % drėgnesnės, o žiemos net 6,5 laipsnio šiltesnės ir 23,1 % drėgnesnės.

Tuo pačiu metu Kaune vidutinė vasaros temperatūra bus 5,8 laipsnio aukštesnė nei šiandien, žiemos – 6,5 laipsnio. Vasaros Kaune bus 4,5 % drėgnesnės, žiemos – 20,9 %. Beje, šiandien panašus klimatas yra Kupinovo kaime, Voivodinoje, Serbijoje.

Klaipėdos vidutinė vasaros temperatūra iki 2080 metų padidės 5,2 laipsnio, žiemos – 5,7 laipsnio. Vasaros bus 6,4 % drėgnesnės, žiemos – 10,8 %. Toks klimatas šiandien yra Šiaurės Graikijoje, prie Bulgarijos sienos.

Kiti Lietuvos miestai, pateikiami interaktyviame žemėlapyje: Alytus, Šiauliai, Panevėžys, Kėdainiai. Taip skirtingi Kauno ir Vilniaus mikrorajonai (juos surasti paprasta į interaktyvaus žemėlapio paieškos laukelį suvedus žodį „Lithuania“).

Pasak tyrimo bendraautorio profesoriaus Matthew Fitzpatricko, po 56 metų šiaurės pusrutulio miestai šiaurėje taps daug panašesni į miestus, esančius pietuose.

Didžiausių pokyčių, kaip rodo tyrimas, greičiausiai tikimasi Centrinėje Amerikoje, Pietų Floridoje ir Šiaurės Afrikoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad šiandien planetoje tiesiog nėra vietų, kuriose būtų galima palyginti būsimą šių šalių klimatą.

Savo tyrime mokslininkai naudojo klimato analoginį žemėlapių sudarymo būdą – statistinį metodą, kuris palygina numatomą būsimą klimatą vienoje vietoje su esamu klimatu kitoje vietoje. Tyrimo autoriai pažymi, kad šis metodas leidžia geriau suprasti būsimus pokyčius. Mokslininkai taip pat naudojo naujausius turimus Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC) duomenis.

Klimato prognozė pateikiama pagal skirtingus scenarijus – nuo ​​scenarijaus, kai išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, iki scenarijaus, kai išmetama mažai. Tyrėjai taip pat naudojo kelis skirtingus klimato prognozavimo modelius.

Pirmasis scenarijus yra panašus į mūsų dabartinę trajektoriją ir apima labai didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, dėl kurio iki šio amžiaus pabaigos planeta gali sušilti maždaug 2 laipsniais Celsijaus.

Tyrėjai pažymi, kad pagal šį scenarijų Žemė greičiausiai taps šiltesnė nei buvo prieš milijonus metų. Antrasis scenarijus yra jei šalys laikytųsi Paryžiaus klimato susitarimo tikslų.

Interaktyvų klimato žemėlapį rasite ČIA.