„Giliausia Žemės duobė.“ Kas slypi po visu Antarktidos ledu (Video)

Milijonus metų Antarktida buvo paslėpta po ledo sluoksniu, kurio vidutinis storis yra 2,2 kilometro. Tačiau skirtingai nei Arktis šiauriniame planetos pusrutulyje, po Antarktidos ledu slypi žemyninis masyvas su uolėtais kalnais, ugnikalniais ir dideliais kanjonais, milijonus metų palaidotais po ledu, rašo „IFLScience“.

Ankstesniame tyrime mokslininkai jau sugebėjo nustatyti, kaip ir kada ledas dengė Antarktidą, o dabar per dešimtmečius sukauptų palydovinių duomenų ir radarų tyrimų dėka mokslininkai galėjo pažvelgti į Antarktidą „po ledu“.

Taip pavyko sukurti vieną iš išsamiausių piečiausios žemyninės pasaulio dalies žemėlapių, žinomų kaip „BedMachine Antarktida“.

Didelio masto projektas paskelbtas 2019 m. Jame dalyvauja 19 tyrimų institutų iš viso pasaulio, įskaitant NASA.

Mokslininkų sukurtas žemėlapis yra nuostabus vaizdas. Mokslininkai savo darbą lygina su rentgeno aparatų naudojimu pažiūrėti į ledinio žemyno vidų. Komanda sugebėjo gauti daug informacijos apie geografines Antarktidos paslaptis: nuo žemyno topografijos iki ledinio žemyno ateities.

Vienas iš svarbiausių dalykų buvo tikrasis po Denmano ledynu paslėpto kanjono mastas: įdubos gylis yra 3500 metrų žemiau jūros lygio, o šiandien jis užpildytas ledu. Tiesą sakant, ši vieta yra giliausias žemyninės Žemės taškas.

Pasak tyrimo bendraautorio, Kalifornijos universiteto (JAV) žemės sistemos mokslų docento Mathieu Morlighem, mokslininkai apie kanjono egzistavimą žinojo anksčiau. Bet tada jie manė, kad jis buvo seklesnis – naujų tyrimų dėka žinome, kad kanjono gylis yra apie 3500 metrų žemiau jūros lygio.

97 % Antarktidos šiandien dengia ledas, kuris žemyną dengia milijonus, o kartais net dešimtis milijonų metų. Didžiausias Antarkties ledo plotis vietomis siekia beveik 4,9 kilometro aukštį. Tačiau ledas yra tik dalis jo ekstremalios geografijos.

Ne mažiau įdomi Antarktidos ypatybė yra jos vulkaninis aktyvumas. Ankstesnis tyrimas jau parodė, kad vien Vakarų Antarktidoje yra 138 ugnikalniai. Šiandien dauguma jų neveikia, tačiau 8 ar 9 Antarktidos ugnikalniai laikomi aktyviais.

Vienas aktyviausių ugnikalnių žemyne ​​yra Erebuso kalnas, aukščiausias Antarktidos ugnikalnis, kurio viršūnės aukštis siekia 3794 metrus. Tai piečiausias aktyvus ugnikalnis Žemėje.