Atostogų rojui gresia virsti dykyne. Turistų pamėgtame Europos regione karštis darosi nepakeliamas

Viduržemio jūros kurortuose poilsiauja milijonai žmonių, kuriuos privilioja saulė ir nuostabūs paplūdimiai.

Bet ką byloja faktai apie tai, ką dabar patiria Pietų Europa? Ar tai naujos, normalios aplinkybės? Ar taip atrodo pamėgtų kelionių krypčių ateitis – išdžiūvusi žemė, žėruojanti karščiu, prikimšti kondicionierių pastatai? Vasara po vasaros?

Tendencijos – niūrios

Klimato vidutinės trukmės ir ilgalaikės tendencijos ypač didelį nerimą kelia Pirėnų pusiasaliui: iki 60 dienų per metus, kai aukščiausia dienos temperatūra viršija 40 laipsnių, prognozuojama maždaug nuo 2050-ųjų.

Ispanijos miestai jau dabar patiria ne vieną karščio laikotarpį, trunkantį maždaug tris dienas. Kils ir kankinančios kaitros bangos, kurios tęsis ilgiau negu mėnesį.

Iki šio šimtmečio vidurio gaisrų suniokoti plotai Pirėnų pusiasalyje kiekvienais metais nuo dabartinių 270 tūkst. hektarų padvigubės. Papildomi ekonominiai nuostoliai Portugalijai ir Ispanijai vien dėl liepsnų šėlsmo kasmet sieks 1,5 mlrd. eurų.

Viduržemio jūra be Viduržemio jūros klimato – tokia konsultacinės bendrovės „McKinsey“ 2020 metais parengtos analitinės studijos išvada.

Teigiama, kad mažiau negu po 30 metų Ispanijos sostinė Madridas turės ištverti tokią kaitrą kaip dabar Marakešas (Marokas), o Pietų Prancūzijos miestas Marselis – kaip Alžyras.

Tai neišvengiamai turės dramatiškų pasekmių ir žemės ūkiui, kurio pagrindu sukurta visame pasaulyje žinoma Viduržemio jūros virtuvė.

Vien kviečiai, vynuogės, pomidorai ir alyvuogės dabar sudaro apie pusę regiono produkcijos, bet dėl klimato atšilimo ir sausros žemės ūkio plotai pasislinks į šiaurę. Tai smarkiai sumažins šiuo metu iš to klestinčių vietovių pajamas, skatins nedarbą ir persikėlimą kitur.

Turistai ims keisti kryptį

Antrajam europinės Viduržemio jūros pakrantės pajamų šaltiniui – turizmui – taip pat gresia pavojus.

Tokios populiarios kelionių kryptys kaip Atėnai ar Roma gali prarasti patrauklumą dėl didėjančio itin karštų dienų skaičiaus.

Čia ir toliau lankysis turistai, bet, tikėtina, mažiau ir kitu metų laiku.

Šiuo atveju nuostoliai gali būti dideli, nes Viduržemio jūros regiono šalyse vidutiniškai 15 proc. BVP sukuria turizmas.

Vandens ištekliai senka

Numatoma, kad Pirėnų pusiasalio pietuose metinis kritulių kiekis mažės iki penktadalio dabartinės normos, o vietomis – net 40 procentų. Dėl to didės ir skaičius dienų, kai trūks vandens. Jo stygius kai kuriose vietovėse jau juntamas maždaug penkis mėnesius, o apskritai dėl šios problemos kenčia 80 mln. aplink Viduržemio jūrą įsikūrusių žmonių.

Vienam gyventojui kasmet tenka mažiau nei 500 kub. m – trečdalis to, kas vidutiniškai teka vokiečių vandentiekio vamzdžiais.

Graikijoje gyventojų, neturinčių pakankamos prieigos prie vandens, nuo dabartinių 3 mln. gali išaugti iki 9 mln., jeigu vidutinis klimato atšilimas siektų apie 3 laipsnius. Tai – realus scenarijus, nes maždaug pusę kelio į globalų karštį jau nužingsniavome.

Turėti didelius rezervuarus, skirtus pasiruošti sausros periodams, ne tiktai brangu. Dažniausiai tai reiškia reikšmingą poveikį gamtovaizdžiui ir ekologinėms sistemoms.

Kita išeitis būtų jūros vandens gėlinimo įrenginiai, tačiau jie vis dar naudoja tradicinius energijos šaltinius, todėl šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis netiesiogiai prisideda prie klimato kaitos, užuot neutralizavę jos padarinius.

ES šalyse yra apie 2300 gėlinimo įrenginių, bet jie pasiskirstę labai nevienodai: 65 proc. – Ispanijoje ir tik 3 proc. – Graikijoje.

Didžiausia įtampa dėl vandens patiriama vasaros mėnesiais, kai plūsta turistai ir labai padidina vandens poreikį.

Sunaudojama ir per daug požeminio vandens. O žemės ūkio plotams drėkinti alternatyvos vandeniui iš gelmių dažnai nėra ir tai turi svarių pasekmių Viduržemio jūros regiono ateičiai.

2016-aisiais Andalūzijoje atliktas tyrimas parodė, kad, palyginti su 1980 m., požeminio vandens lygis vietomis smuko daugiau negu 350 m. Ką tai reiškia, Mursijos gyventojai pajuto net neatsukę vandens čiaupo: jų mieste dėl to atsirado pamatų poslinkių ir pastatų įtrūkių.

Tai kelia pavojų kultūriniam paveldui, kuris irgi labai traukia turistus į Ispaniją, Italiją ar Graikiją.