„Pokyčiai vyks beprecedenčiu greičiu.“ Kas vyksta su mūsų planeta

Vienas akivaizdžiausių pasaulinio klimato atšilimo padarinių – tirpstantys ledynai ir kylantis vandenynų lygis. Tačiau yra ir mažiau akivaizdžių pasekmių. Pavyzdžiui, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad padidėjus vidutinei planetos temperatūrai neišvengiamai sulėtės Žemės sukimosi greitis. Atitinkamai pailgės diena.

Be to, kaip pastebi mokslininkai, temperatūros pokyčiai planetos sukimosi greitį paveiks dar labiau nei Mėnulio gravitacinė trauka, o pokyčiai vyks „beprecedenčiu“ greičiu.

Kūno sukimosi greitis priklauso nuo įvairių veiksnių. Vienas iš jų – jo masės pasiskirstymas.

Pavyzdžiui, tikriausiai visi prisimena, kaip vaikystėje supdavomės ant sūpynių – stumdamiesi aukštyn ir ištiesdami kojas suteikdavome sūpuoklėms pagreitį.

Tuo pačiu principu čiuožėjai keičia savo sukimosi ant ledo greitį, pavyzdžiui, iš pradžių prispaudžia rankas prie kūno, kad pagreitėtų, o paskui jas ištiesia, kad sulėtėtų.

Tai reiškia, kad masėms tolstant nuo sukimosi ašies, kūno sukimosi greitis lėtėja.

Tik neseniai mokslininkai suprato, kad tas pats vyksta ir su mūsų planeta.

Ledo kepurės, sutelktos pliusuose, t. y. netoli sukimosi ašies, tirpsta. Dėl to masė pernešama arčiau ekvatoriaus, todėl Žemė pradeda lėtėti, tarsi čiuožėja, kuri sukdamasi ištiesia rankas. O kuo aukštesnė temperatūra planetoje, tuo greičiau tirpsta ledynai ir tuo labiau lėtėja sukimosi greitis.

Kas dar lemia planetos sukimosi greitį?

Sukimosi dažniui įtakos turi įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, Mėnulis sukelia potvynius ir atoslūgius.

Be to, ne taip seniai mokslininkai nustatė, kad mūsų planetos branduolys keičia sukimosi kryptį, o tai taip pat turi įtakos visos Žemės sukimosi greičiui.

Todėl labai sunku apskaičiuoti, kaip keisis dienos trukmė, atsižvelgiant į visą kompleksą veiksnių.

Tačiau žinoma, kad šiuo metu didžiausią įtaką mūsų planetos sukimuisi daro Mėnulis. Beje, būtent jo dėka mūsų planetos atmosferoje yra daug deguonies.

Šiuo metu dėl Mėnulio Žemė kas šimtmetį sulėtėja 2,4 milisekundės. Tai vyksta jau milijonus metų. Tačiau netolimoje ateityje, jei pasaulinis atšilimas ir toliau vyks tokiu pačiu tempu, Mėnulio poveikis Žemei pasitrauks į antrą planą.

Kaip klimato kaita veikia dienos ilgumą?

Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame tyrime teigiama, kad klimato kaita jau dabar prisideda prie dienos ilgėjimo.

Nuo 1900 m. iki dabar dėl klimato pokyčių diena pailgėjo 0,8 milisekundės. Jei pasaulinis atšilimas nesiliaus, iki 2100 m. šis poveikis padvigubės ir diena pailgės 2,2 milisekundės, palyginti su tuo pačiu baziniu laikotarpiu.

Kaip minėta, nuo to laiko klimatas turės didesnę įtaką planetos sukimuisi nei Mėnulis.

Reikia pasakyti, kad dabartinis visuotinis atšilimas toli gražu ne pirmas planetos istorijoje.

Kartais vidutinė temperatūra pasiekdavo daug didesnes vertes nei dabar. Pavyzdžiui, Grenlandija buvo tikrai „žalia“, net Antarktidoje buvo upių ir miškų.

Žinoma, dėl ledo kepurės nebuvimo panašiai lėtėjo Žemės sukimosi greitis. Tačiau mokslininkai mano, kad praeityje atšilimai galėjo būti lėtesni, todėl jie turėjo mažesnį poveikį sukimosi greičiui nei dabar.

Mokslininkų aptikti pokyčiai iš pirmo žvilgsnio neatrodo reikšmingi – žmonės nepastebės dienos pailgėjimo keliomis milisekundėmis.

Tačiau šios milisekundės labai svarbios kosmoso ir Žemės navigacijai.

Pavyzdžiui, žinoti tikslią planetos orientaciją bet kuriuo metu ypač svarbu bendraujant su kosminiais aparatais, esančiais dideliu atstumu nuo planetos, pavyzdžiui, „Voyager“.

Jau seniai žinoma, kad temperatūra planetoje kyla netolygiai, todėl ledynai tirpsta nevienodai.

Dėl šios priežasties visuotinis atšilimas lemia ne tik Žemės sukimosi greičio pasikeitimą, bet ir sukimosi ašies pasislinkimą.

Tyrimo duomenimis, per kelis dešimtmečius ašigalių padėtis gali pasislinkti apie metrą.