„Uždelsto veikimo bomba.“ Žudė ir anksčiau. Žemei gresia milžiniškas mirties debesis (Video)

Kivu ežeras (esantis ant Kongo Demokratinės Respublikos ir Ruandos pasienio) yra vienas iš Didžiųjų Afrikos ežerų, esantis ant tektoninės plokštės ribos, žinomos kaip Rytų Afrikos plyšys. Tai taip pat milžiniškas rezervuaras, pripildytas jo gelmėse sukaupto anglies dioksido ir metano, o mokslininkų teigimu, ežeras bet kurią akimirką gali sprogti be jokio įspėjimo, rašo „Live Science“.

Rytų Afrikos plyšys susiformavo Somalio tektoninei plokštei dreifuojant į rytus, taip sukeliant vulkaninį ir seisminį aktyvumą regione. Dėl šios veiklos dujos iš žemės plutos gelmių išstumiamos į paviršių – į Kivu ežero gelmes, paversdamos jį laiko bomba.

Reikėtų pažymėti, kad Kivu ežeras nėra vienintelis toks – panašią mirtiną „bombą“ turi ir kiti du ežerai Afrikoje – Nioso ir Monouno ežerai Kamerūne. Abu jie išsiveržė 1984 (Monouno) ir 1986 metais (Nioso) – iš viso žuvo apie 1800 žmonių ir tūkstančiai gyvūnų. Tačiau situacija su Kivu gali būti daug rimtesnė.

Faktas yra tas, kad Kivu ežeras yra daug didesnis nei Nioso ir Monouno – jo ilgis yra 90 kilometrų, plotis 50 kilometrų. Jo gylis yra 475 metrai. Tyrimai parodė, kad ežeras turi neįprastą sluoksniuotą struktūrą ir tik viršutiniai 60 metrų vandens yra nuolat maišomi, o likusi ežero vandens dalis išlieka sustingusi.

Pasak Minesotos universiteto fizikinės ir geocheminės limnologijos profesoriaus (JAV) Sergejaus Katsevo, šis griežtas atskyrimas iš esmės reiškia, kad iš ežero dugne esantis anglies dioksidas ir metanas yra užrakinti ir visam laikui kaupiasi viduriniame sluoksnyje, esančiame 260 metrų gylyje ir žemiau.

Tyrėjai išsiaiškino, kad šiandien Kivu ežero dugne sukaupta apie 300 kubinių kilometrų CO₂ ir apie 60 kubinių kilometrų metano. Tuo pačiu metu ežeras persmelktas ir iš žemės plutos gelmių susikaupusio vandenilio sulfido. Deja, šis toksiškas kokteilis ežerą paverčia tiksinčia bomba.

Jei ežere įvyks sprogimas, jis išskirs neįtikėtinai didelį nuodingų dujų debesį, kuris kelias dienas ar savaites kabės virš ežero, kol išsisklaidys Žemės atmosferoje. Pasak Kanados inžinieriaus Philipo Morkelio, kai ežeras pasieks 100 % apatinio sluoksnio prisotinimą, jis staiga išsiveržs. Šiandien koncentracija yra apie 60 %.

Morkelio teigimu, jei ežeras iš tikrųjų sprogtų, per vieną dieną jis išmestų 5 % viso pasaulio metinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Tokio sprogimo aukų skaičius bus stulbinantis – apie 2 mln. žmonių. Debesis bus toks toksiškas, kad prireiks minutės, kol į jį pakliuvęs žmogus mirtų.

Nors mokslininkai gali stebėti, kiek ežere yra dujų, ir taip įvertinti sprogimo riziką, kiti, mažiau nuspėjami veiksniai taip pat gali sukelti nelaimę. Pavyzdžiui, žemės drebėjimas ar staigi lavos invazija. Rizika taip pat gali kilti dėl nuolatinių pastangų išpumpuoti metaną iš ežero.