„Tai nėra gera žinia.“ Kas dedasi Baltijos jūroje

Labiausiai pastebimas pokytis, atsirandantis dėl visuotinio atšilimo, yra oro temperatūros kilimas. Tačiau klimato kaita taip pat veikia visas pasaulio jūras. Nors paprastai teigiama, kad šio proceso židinys Europoje yra Viduržemio jūra, radikalūs pokyčiai vyksta ir Baltijos jūroje. Viena iš jūrose vykstančių pokyčių pasekmių – kylantis vandens lygis.

Manoma, kad artimiausiais metais Baltijos jūros regione stebėsime atšilimo tendenciją.

Baltijos jūra darosi vis šiltesnė

Liepos mėnesį vandens temperatūra Suomijos įlankoje siekė 26,6 laipsnio Celsijaus. Tai ne vienkartinė anomalija, o bendros tendencijos atspindys – per pastarąjį dešimtmetį Baltijos jūros temperatūra pakilo 3 kartus greičiau nei kitose jūrose.

Vandens temperatūra pietinėje Baltijos jūros dalyje 1959–2019 metais pakilo 0,6 ˚C per dešimtmetį. Temperatūros pokyčiai vyksta priklausomai nuo gylio.

Vidutinis metinis pakrančių oro temperatūros padidėjimas (1951–2020 m.) buvo 0,34 °C per dešimtmetį.

Oro temperatūra Baltijos regionuose taip pat kyla – Tarptautinės klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslininkų išvadomis, šiaurėje ji pakilo 1 laipsniu pagal Celsijų, o vakaruose – 0,7 laipsnio.

Baltijos jūros atšilimo padariniai

Baltijos jūros atšilimas turės pasekmių. Vienas iš jų – mažesnis druskingumas, kuris paveiks jūroje gyvenančius organizmus. Aukštesnė temperatūra nepalanki, pavyzdžiui, kai kurioms žuvų rūšims, tarp jų ir menkėms, kurių populiacijai Baltijos jūroje jau kyla grėsmė dėl intensyvios žvejybos.

Dėl pokyčių gali nukentėti ir kitos rūšys, kurias išstums gėlavandenės. Šiltesnis vanduo taip pat reiškia didesnę cianobakterijų žydėjimo riziką.

Viduržemio jūra taip pat rekordiškai šilta

Viduržemio jūroje vandens temperatūra pastaruoju metu siekė 28,9 laipsnio Celsijaus. Ispanijos jūrų mokslų institutas (Institut de Ciencies del Mar) pranešė, kad tai buvo rekordinė temperatūra, užfiksuota nuo matavimų pradžios.

Ispanijos jūrų mokslų instituto mokslininkai pažymi, kad temperatūra Žemės paviršiuje dvejus metus taip pat išliko „neįprastai aukšta“.

Šiluma jūrose kaupiasi šiltnamio efektą sukeliančių dujų pavidalu, daugiausia susidaro deginant naftą, dujas ir anglį, bet taip pat susidaro ir iš kitų pramonės šakų.

Šiltesnės jūros taip pat turi mažiau gebėjimo sugerti anglies dioksidą, o tai sustiprina šiltnamio efektą.