„Prasidėjo prieš 89 000 metų.“ Pagaliau įminta Žemės milžino paslaptis

Everestas vis dar auga. Mokslininkų teigimu, šiuo metu jis yra 15–50 m aukštesnis nei buvo prieš 89 000 metų. Iš pradžių kalno augimas buvo siejamas su besikeičiančiomis tektoninėmis plokštėmis, tačiau naujausi tyrimai rodo visiškai kitą priežastį.

Remiantis naujausiais duomenimis, pakoreguotais 2020 m., Everesto aukštis šiuo metu yra 8848,86 m ir 250 m viršija antrąją aukščiausią pasaulio viršūnę K2. Jis taip pat paauga po 2 mm kasmet.

Iš pradžių šis reiškinys buvo siejamas su tektoninių plokščių slinkimu. Tačiau Londono universiteto koledžo mokslininkai išsiaiškino, kad kalno augimui įtakos gali turėti netoliese tekanti Aruno upė.

Per dešimtis tūkstančių metų upė išraižė gilų tarpeklį, išjudinusį tiek uolų, kad galėjo gerokai palengvinti plokštę, laikančią Everesto kalną ir jo kaimynines viršūnes. Todėl ši plokštė pamažu kildavo aukštyn ir pakeldavo kalno viršūnes.

Nuo 15 iki 50 metrų aukščiau

Mokslininkai pabrėžia, kad nors šis procesas yra itin lėtas, jis svarbus ilgalaikėje perspektyvoje. Jie taip pat apskaičiavo, kad aukščiausios pasaulio viršūnės augimo tempas išaugo iki dabartinio lygio – maždaug prieš 89 000 metų. Tada Aruno upė prisijungė prie kaimyninės Košio upės, dėl kurios padidėjo erozinė vandens galia ir padidėjo kalno pakilimo greitis. Nuo tada Everestas išaugo nuo 15 iki net 50 m.

Pakilimo efektas galioja ne tik Everestui. Aruno ir Košio upės taip pat veikia Lotsę ir Makalu – ketvirtą ir penktą aukščiausias pasaulio viršukalnes – teigia mokslininkai.