CNN, remdamasi Teherano universiteto Vidurinės Azijos ir Kaukazo ekspertu daktaru Vali Kaleji, pranešė, kad Rusija pastatė 40 užtvankų ir dar 18 statoma, o tai apribos vandens patekimą į Kaspijos jūrą.
Vandens lygis krenta nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio vidurio, tačiau nuo 2005 metų procesas dar labiau paspartėjo.
Mokslininkai parengė kelis modelius, kad įvertintų būsimus vandens nuostolius dėl klimato kaitos. Jie prognozavo, kad iki 2100 metų vandens lygis Kaspijos jūroje gali nukristi dar 8–30 metrų. Vandens naudojimas žmogaus veiklai taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis vandens praradimą Kaspijos jūroje. Tyrėjai nustatė, kad atsižvelgiant į šį veiksnį prarandama dar 7 metrai vandens.
Tai reiškia krizę Kaspijos jūros šalims. Žvejybos plotų mažėjimas, turizmo ir laivybos mažėjimas. Tačiau tai reiškia ir geopolitines pasekmes – penkios minėtos šalys varžysis dėl galimybės gauti daugiau vandens ir net naftos bei dujų atsargų, esančių po jūros dugnu.
Kaspijos jūra nuo vandenyno buvo atskirta mažiausiai milijonus metų. Tai paskatino šiam vandens telkiniui būdingos faunos evoliuciją. Vandens mažėjimas lemia deguonies trūkumą gilesniuose ežero regionuose, o tai „gali sunaikinti milijonus metų trukusią evoliuciją“. Tai „didžiulė krizė, apie kurią beveik niekas nežino“.
(
(
123
(0)
.png)
.png)
.png)
.png)
