„Laukia Aralo jūros likimas.“ Tragedijos mastas bus nenusakomas

Kaspijos jūroje vandens lieka vis mažiau. Besaikis eksploatavimas gali lemti tai, kad didžiausią ežerą pasaulyje netrukus ištiks Aralo jūros likimas. Poveikis gali būti didesnis nei pasekmės aplinkai. Penkios šalys kovos dėl gamtos išteklių, įskaitant naftą ir gamtines dujas.

Mokslininkai baiminasi, kad nelaimė neišvengiama.

Žmogus nuolat keičia aplinką. Deja, daugelis vykdomų veiklų turi neigiamą poveikį, pavyzdžiui, teršalų patekimas į atmosferą, lemiantis klimato kaitą, apie kurią pastaruoju metu daug kalbama. Bet tai dar ne viskas. Tikriausiai girdėjote ir apie vieną didžiausių ekologinių nelaimių – Aralo jūros išnykimą. 

Deja, viskas rodo, kad panašus likimas laukia ir sparčiai mažėjančios Kaspijos jūros.

Kaspijos jūra yra didžiausias ežeras pasaulyje (371 800 km²). Iš esmės tai yra uždaras sūrus ežeras, nes pagal apibrėžimą jūra turi jungtis su pasauliniu vandenynu.

Prie Kaspijos jūros vandenų prieina penkios šalys: Kazachstanas, Rusija, Turkmėnistanas, Iranas ir Azerbaidžanas. Šiose šalyse Kaspijos jūroje vykdoma verslinė žvejyba, jos vandenimis aprūpinamas žemės ūkis, ji suteikia laisvalaikio ir darbo galimybes šalia gyvenantiems žmonėms. Jos vandenyse taip pat gyvena kelios nykstančios rūšys, įskaitant maždaug 90 % paskutinių planetoje likusių eršketų.

Šiaurinėje Kaspijos jūros dalyje sekliuose vandenyse gausu moliuskų, vėžiagyvių, žuvų ir paukščių. Ruoniai jauniklius augina ant žiemos ledo, kuris dažniausiai susidaro tik šioje ežero dalyje. Ir jie visi priklauso nuo normalaus vandens lygio, kad išgyventų.

Tačiau Kaspijos jūra sparčiai mažėja. Viskas dėl užtvankų statybos, per didelio eksploatavimo, taršos ir vis dažniau dėl klimato krizės.

Klimato kaitos kontekste dažniausiai kalbame apie kylantį jūros lygį ir galimus pakrančių miestų potvynius. Tačiau vidaus ežerų, tokių kaip Kaspijos jūra, padėtis yra kitokia. Jų veikimas priklauso nuo trapios pusiausvyros tarp vandens prietakos iš upių, kritulių, garavimo ir nuotėkio.

Kaspijos jūra tūkstančius metų keitėsi dėl temperatūros svyravimų ir ledynų vystymosi bei atsitraukimo. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šie pokyčiai paspartėjo. Didžiausią ežerą pasaulyje maitina iš viso 130 upių, iš kurių 80 % vandens atiteka iš vienos – Volgos, kuri vingiuoja per centrinę ir pietinę Rusiją.

Tęsinys kitame puslapyje: