Mokslininkai mano atradę Atlantidos likučius

Mokslininkų atradimas, sekmadienį paskelbtas specialioje „National Geographic“ laidoje „Ieškant Atlantidos“, nagrinėjamas nuo 2009 metų, kai tyrėjai pradėjo analizuoti palydovo parsiųstą atvaizdą, kuriame atrodė esantis miestas, paslėptas po pelkynais pietinėje Ispanijos dalyje. „Tokia yra cunamio jėga. Tiesiog sunku suprasti, kad jis gali sunaikinti 60 mylių (96 kilometrus) kranto – būtent apie tai ir kalbame“, – „Reuters“ komentavo R. Freundas. Naudodamiesi radarų technologijomis, skaitmeniniais žemėlapiais ir naujais palydovų parsiųstais vaizdais, mokslininkai Donos Anos nacionaliniame parke rado pasikartojančius paviršiaus motyvus, kurių natūralioje gamtoje nebūna.

Regimai žmogaus veikla sukurti pėdsakai mokslininkams pasufleravo hipotezę, kad jiems pavyko atrasti Atlantidą, kuri po gamtos katastrofos prasmego purve. Anot R. Freundo, tai įrodo daugiau nei šimtas „atminimo vietų“, aptiktų aplink analizuojamą sritį. Mokslininkai mano, jog šiuos atminimo ženklus sunaikintam miestui atminti pastatė išsigelbėję gyventojai. „Mes radome kai ką, ko niekas anksčiau nematė ir kas suteikia patikimumo, ypač archeologiniu požiūriu“, – „Canton Patch“ sakė R. Freundas.

Graikų filosofas Platonas, legendos apie Atlantidą pradininkas, neva pranykusią salą 360 metais pr. Kr. apibūdino kaip „didesnę nei Libija ir Azija kartu sudėtos“. Jis sakė, jog Atlantida buvo turtingas, modernus miestas, įsikūręs priešais Heraklio stulpus – ties Gibraltaro sąsiauriu. Tačiau jį prieš 9 tūkst. metų esą sunaikino potvyniai. Remdamiesi Platono užuominomis, istorikai šimtmečius kėlė idėjas dėl Atlantidos buvimo vietos, tačiau niekas nėra patvirtinęs salos egzistavimo.

2009 metais vienas britas teigė prarastąjį miestą, naršydamas „Google Ocean“ programa, aptikęs vandenyne Afrikos pakrantėje. Tačiau jo užfiksuoti geometriški raštai buvo išaiškinti kaip laivų palikti pėdsakai. R. Freundo komanda savo nustatytoje teritorijoje ketina atlikti daugiau kasinėjimų.