„Tai reiškia mirtį.“ Vandenyne atsirado sala, 4 kartus didesnė už Vokietiją

Septynerius metus trukęs tyrimas parodė, kad Ramiojo vandenyno didžioji šiukšlių „dėmė“ (angl. Great Pacific Garbage Patch) surenka vis daugiau plastiko atliekų iš viso pasaulio. Tai kelia grėsmę vietos ekosistemai ir pasauliniam anglies ciklui.

Ramiojo vandenyno didžioji šiukšlių „dėmė“ – tai plūduriuojanti atliekų sankaupa šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Tai tampa vis didesne ekologine problema. 2015–2022 metais „The Ocean Cleanup“ atliktas tyrimas parodė, kad ten iš viso pasaulio surenkamų atliekų kiekis gerokai išaugo.

Per septynerius metus plastiko atliekų masė padidėjo nuo 2,9 kg kv. km iki 14,2 kg kv. km. Smulkių atliekų koncentracija padidėjo nuo 1 mln. vnt. kv. km 2015 m. iki daugiau nei 10 mln. vnt. kv. km 2022 m. Mokslininkų skaičiavimais, 74–96 proc. šio augimo sudaro užsienio šaltiniai.

Šiukšlių „dėmė“ yra mirties dėmė

Plastiko tarša kelia grėsmę vietos ekosistemai. Toks didelis atliekų kiekis pavojingas tam tikroje vietoje gyvenančiai faunai. Gyvūnai gali nuryti plastiką arba įsipainioti į jį, o atliekos gali paveikti pasaulinį anglies ciklą, sutrikdydamos zooplanktono mitybą. Be to, naujos rūšys kolonizavo plastiko atliekas, konkuruodamos su endeminiais gyvūnais.

Norėdami suprasti problemos mastą, galite palyginti Ramiojo vandenyno didžiosios šiukšlių „dėmės“ paviršiaus plotą. Jis 4 kartus didesnis už Vokietiją (1 600 000 kv. km).

Laurentas Lebretonas, pagrindinis tyrimo autorius, pabrėžia, kad smulkių plastiko gabalėlių padaugėjimas yra dešimtmečius trukusio netinkamo atliekų tvarkymo rezultatas. Mokslininkai ragina pasaulį pašalinti esamą taršą iš vandenynų.

„Mūsų išvados turėtų būti skubus raginimas imtis veiksmų politikos formuotojams, kurie derasi dėl pasaulinės sutarties, kuria siekiama panaikinti plastiko taršą“, – sako Lebretonas.

Reikia skubiai reaguoti

Ekspertai pabrėžia, kad nors daugelis šalių stengiasi užkirsti kelią taršai savo šalyje, labai svarbu iš vandenynų pašalinti ir esamas atliekas. Tyrėjų teigimu, tai vienintelis būdas ateityje apriboti vis mažesnių plastiko gabalėlių susidarymą.

Mikroplastiko, t. y. mažyčių plastiko fragmentų, yra visur – nuo ​​vandenynų gelmių iki aukščiausių kalnų viršūnių. Problema tampa vis rimtesnė, nes šios dalelės kaupia teršalus, paveikdamos vandens aplinką, dirvožemį ir orą.

Mikroplastiko paplitimas taip pat kelia pavojų sveikatai. Jis buvo aptiktas žmogaus organuose, tokiuose kaip smegenys, širdis ir sėklidės. Užteršimas plastiko dalelėmis gali susilpninti antibiotikų poveikį, o tai kelia grėsmę infekcijų gydymo veiksmingumui ir gali sukelti bakterijų atsparumą antibiotikams. Mikroplastikas taip pat patenka į organizmą vartojant maistą, pavyzdžiui, vaisius ar žuvį.