Didžiulė uždanga aplink Antarktidą? Drebinantis projektas. „Tai sukels didelės politines pasekmes“ (Foto)

Sparčiai progresuojanti klimato kaita sukelia pasekmes, kurias dabar jaučia beveik visas pasaulis. Mirtinos karščio bangos, stipresni uraganai, liūtys ir dažnesni potvyniai bei katastrofiškos sausros. Mokslininkai bando ne tik tirti besikeičiantį klimatą, bet ir pasiūlyti naujus inžinerinius sprendimus, kurie galėtų sulėtinti neigiamą žmonių poveikį aplinkai.

Kai kurie pasiūlymai yra įgyvendinami. Tai įprastinių energijos šaltinių keitimas į atsinaujinančius – vėją, saulę ir vandenį arba branduoline energija pagrįstus sprendimus (klasikinės atominės elektrinės ir sintezės tyrimai).

Tai taip pat reiškia išmetamųjų teršalų mažinimą, filtrų įrengimą kaminuose, įrenginių pakeitimą naujesniais ir daug kitų veiklų.

Į pasiūlymus taip pat įtraukta geoinžinerinė veikla, t. y. tokia, kuri kartais gali labai trukdyti aplinkai. Vienas iš jų – šydo ar uždangos sukūrimas virš Antarktidos. Žurnale „Nature“ aprašyta idėja kilo tarptautinei mokslininkų grupei, kuri perspėja, kad ledas poliariniuose regionuose nyksta rekordiniu greičiu.

Siūlomas sprendimas atrodo itin paprastas. Idėja yra pastatyti 80 kilometrų ilgio užuolaidą, kuri būtų inkaruota Amundseno jūros dugne. Kalbama ne apie vandens stabdymą nuo tirpstančio ledyno, o apie šiltesnio vandens patekimo ribojimą. Ekspertai perspėja, kad dėl jų tirpimo jūros lygis gali pakilti net 3 metrais.

How do you stop a glacier from melting? Simple – put up an underwater curtainhttps://t.co/1eJg0Kl13R pic.twitter.com/ClsufqG22s

— Stuart Wallace (@StuartLWallace) February 5, 2024

„Ledynus veikia šiltesnis oras, tirpdantis jų paviršius, tačiau jų pagrindą taip pat ardo šiltas jūros vanduo“, – sakė Shaunas Fitzgeraldas, Kembridžo universiteto (JK) Klimato atkūrimo centro direktorius, vienas iš programos dalyvių.

Jei projektas „Jūros dugno uždanga“ būtų įgyvendintas, jis būtų didžiausias kada nors įgyvendintas geoinžinerijos projektas.

„Nežinome, ar tai pasiteisins, nes esame tik labai ankstyvoje darbo stadijoje. Turime ištirti, kaip druskingumas veikia vandens srautą, ir atlikti įvairius kompiuterinius modeliavimus ir matematinių modelių bandymus. Tada būsime pasiruošę pirmiesiems fiziniams bandymams“, – pridūrė Fitzgeraldas.

Inžinieriai turi ilgalaikį planą ir jau planuoja laipsnišką jo įgyvendinimą, kuris prasidės nuo bandymų upėje. Tik tada jie nori pereiti prie didesnio masto.

Tęsinys kitame puslapyje: