Ar Viduržemio jūra gali išnykti? Sukrečiantis mokslininkų atradimas (Video)

Daugelis iš mūsų mėgsta atostogas prie Viduržemio jūros. Tačiau garsioji Europos jūra beveik išnyko. Viskas dėl Mesinos krizės (Messinian Salinity Crisis), didelio geologinio įvykio, trukusio maždaug prieš 5,96–5,3 milijono metų.

Tada buvo visiškai „uždarytas“ Viduržemio jūros ir Atlanto sąsiauris, šiandien vadinamas Gibraltaro sąsiauriu. Tokiu būdu Viduržemio jūra buvo atskirta nuo Atlanto vandenyno, dėl to jūros lygis krito 75 m.

Mokslininkai, vadovaujami Giovanni Aloisi iš Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS), išsiaiškino, kad pačioje Mesinos krizės pradžioje iš tikrųjų buvo du Viduržemio jūros atskyrimo nuo Atlanto etapai.

Pradžioje, prieš už maždaug 35 000 metų, labai sumažėjo vandens tėkmė per sąsiaurį. Dėl to sūriame jūros vandenyje susikaupė daugiau druskos, prisidėdama prie vandens išgaravimo ir halito nusėdimo. Stabiliojo halito chloro izotopo sudėties tyrimai parodė, kad pirmoje Mesinos krizės fazėje mineralo nusėdimas prasidėjo nuo Viduržemio jūros rytinių pakraščių.

Per artimiausius 10 000 metų visas procesas paspartėjo dėl visiško vandens srauto per šiandieninio Gibraltaro sąsiaurio teritorijos nutraukimo. Tada įvyko didžiulis jūros atsitraukimas. Tai savo ruožtu atidengė sausumos kalnagūbrį, einantį per šiandieninį Sicilijos sąsiaurį. Taip atsirado didelis žemės plotas, vėl sujungęs Afriką su Europa.

Naujai iškilusi sausumos masė pagreitino garavimą rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kuri prarado net 83 % vandens. Naujausių tyrimų duomenimis, kai kuriose vietovėse vandens lygis nukrito iki 2 kilometrų.

Pasak mokslininkų, ilgalaikis Viduržemio jūros džiūvimas lėmė daugybę klimato pokyčių visoje Žemėje. Tačiau galiausiai Mesinos krizės padarinius panaikino kilęs potvynis, atkūręs Viduržemio jūros ryšį su Atlanto vandenynu.

Naujasis tyrimas yra tam tikra ankstesnių teorijų apie Mesinos krizės raidą korekcija. Buvo manoma, kad pats šio įvykio procesas prasidėjo visiškai uždarius Gibraltaro sąsiaurį. Dabar turime mokslinių įrodymų, kad tai buvo dviejų fazių procesas.

Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature Communications“.