„10 kartų daugiau nei prieš 35 metus.“ Kas darosi su Antarktida. „Tai įspėjimas...“ (Foto)

Per pastaruosius keturis dešimtmečius žalieji plotai išaugo 10 kartų. Nauji tyrimai atskleidžia netikėtus globalinio atšilimo padarinius šalčiausiame pasaulio regione, kur samanos ir kerpės pamažu pradeda kolonizuoti anksčiau augmenijai nepasiekiamas teritorijas. Šis įspūdingas atradimas taip pat yra įspėjimas apie klimato kaitos pasekmes.

Mokslininkai jau kelis dešimtmečius stebi Žemę iš kosminių palydovų. NASA ir Jungtinės geologijos tarnybos išsiųsti „Landsat“ palydovai suteikia ypač vertingų duomenų gamtos mokslams. Pirmasis paleistas 1975 m., o paskutinis – „Landsat 9“ – 2021 m. Jų dėka galima stebėti miškų gaisrus, tirpstančius ledynus, bet ir progresuojančią urbanizaciją bei daugybę kitų Žemėje vykstančių pokyčių.

Antarctica is actively turning green. Everyone was shocked by satellite images showing moss instead of ice.

In the last 40 years, the area covered by plants has increased tenfold.

It seems that global warming is no joke. pic.twitter.com/o0fuTrC8MM

— NEXTA (@nexta_tv) October 19, 2024

Mokslininkai nusprendė surinkti 35 metų duomenis iš „Landsat 5–8“ palydovų, kad išmatuotų žalumos plitimo mastą Antarkties regione. Rezultatai, paskelbti moksliniame žurnale „Nature Geoscience“, nustebino mokslininkus.

Analizė atskleidė, kad augmenija padengtas plotas Antarktidos pusiasalyje padidėjo nuo 0,86 km² 1986 m. iki 11,95 km² 2021 m., t. y. daugiau nei 10 kartų. Tiesa, augmenja dengia šiltesnius, žemesnius (apie 300 m virš jūros lygio) pusiasalio pakraščiais, tačiau tai nekeičia fakto, kad tai rodo anglies dioksido išmetimo sukeltą ekologijos pokytį.

Antarktida tampa žalia nerimą keliančiu greičiu

Tyrimų rezultatus mokslininkai pristatė žemėlapiuose. Kiekvienas iš keturių skydelių rodo augmenijos kiekį neužšąlančiame Antarkties pusiasalio plote 300 m virš jūros lygio. Korio formos rodo augalinės dangos laipsnį, kuris buvo nustatytas pagal Normalizuotas skirtumo augmenijos indeksą (NDVI). Jo reikšmės koreliuoja su biomasės kiekiu ir chlorofilo kiekiu. Šis rodiklis labai dažnai naudojamas vertinant pasėlius.

🚨The expanding green across Antarctica's South Shetland Islands and down the western peninsula isn't good news. While it may seem positive, more vegetation means less snow/ice to reflect solar radiation. That white surface is required to keep Earth's energy in balance. pic.twitter.com/N4LXNeC1P1

— Peter Dynes (@PGDynes) December 2, 2024

Šiame tyrime spektrometriniai duomenys buvo renkami be debesų kiekvieną kovą, kuris yra augimo sezono pabaiga Antarktidoje.

Kokie augalai auga Antarktidoje?

Šaltojo regiono augalijos augimas prasideda nuo pirmaujančių rūšių, t. y. tų, kurios gali atlaikyti itin atšiaurias sąlygas, įskaitant beveik visišką dirvožemio ar jo likučio nebuvimą (vadinamasis pradinis dirvožemis). Lietuvoje tai, pavyzdžiui, yra beržai, kurie dažnai pirmieji pradeda miško sukcesiją, t. y. nenaudojamų plotų apaugimą.

Antarktidoje besitraukiantis ledas palieka plikas uolienas, į kurias įsiveržia samanos ir kerpės. Jos sukuria pagrindą tolesniems augalams, kurie išskiria rūgštis – p rasideda biologinis dūlėjimas. Kai samanos ir kerpės miršta, jų likučiai suteikia biologinę medžiagą ir, susimaišę su susmulkintomis uolienomis, sudaro dirvą.

Paaiškėjo, kad samanos kaupėsi greičiausiai per pastaruosius 50 metų. Kaip prisipažino tyrime dalyvavęs Thomas Rolandas iš Ekseterio universiteto (JK), jie tikėjosi išvysti žalumos, tačiau reiškinio mastas juos nustebino.

„Kai pirmą kartą suskaičiavome skaičius, negalėjome tuo patikėti“, – sakė Olly Bartlett iš Hertfordšyro universiteto (JK), vienas iš tyrimo autorių. „Mastas gana stulbinantis, ypač per pastaruosius kelerius metus.“

Antarktidos pusiasalis šyla greičiau nei kiti Žemės regionai. Nors pietinį žemyną pirmiausia siejame su iki horizonto besitęsiančiu ledu, jame yra vietinių rūšių (daugiausia samanų, kerpių ir grybų), o žydi tik dvi iš jų – Deschampsia antarctica ir Colobanthus quitensis.

Planuojama atlikti tolesnius žemyno tyrimus, kurie leis iš arčiau pažvelgti į konkrečias augalų rūšis ir pokyčius Antarkties aplinkoje.