Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Šį kartą padariniai gali būti dar blogesni.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Paskutinis Tamboros ugnikalnio išsiveržimas įvyko prieš du šimtmečius. Tada visa planeta atvėso ir buvo „metai be vasaros“. Mokslininkai perspėja, kad neišvengiamas dar vienas išsiveržimas ir pasaulis nėra pasiruošęs galimam chaosui, kurį jis gali sukelti. „Metai be vasaros“, t. y. 1816-ieji, buvo susiję su tuo, kad pasaulinė temperatūra smarkiai nukrito, nebuvo derliaus, žmonės badavo, išplito choleros pandemija ir mirė dešimtys tūkstančių žmonių. Kai kurie netgi pripažįsta, kad ugnikalnis įkvėpė Mary Shelley parašyti „Frankenšteiną“, kuri 1816 m. pasislėpė nuo neįprastai šalto oro Šveicarijoje. Dėl pokyčių pasaulyje po paskutinio išsiveržimo, pavyzdžiui, klimato kaitos ir gyventojų skaičiaus augimo, padariniai gali būti dar blogesni. „Kitas didžiulis išsiveržimas sukels klimato chaosą“, – sako Markusas Stoffelis, Ženevos universiteto klimato profesorius. Kaip jis priduria, „žmonija neturi plano“. „Užduokime ne klausimą „ar bus išsiveržimas“, o kada tai įvyks“, – sako mokslininkas.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|