„Akimirksniu ištirpdo žmogaus kūną.“ Siaubūnas, degantis mėlynai (Video)

Aktyvaus ugnikalnio Ijen širdyje Javos saloje (Indonezija) yra didžiausias pasaulyje rūgštus ežeras Kawah Ijen. Tuo pačiu ugnikalnis taip pat žinomas dėl savo išmetamų dujų, kurios, susilietusios su atmosferos deguonimi, dega mėlyna liepsna, rašo „Live Science“.

Milžiniškas veikiantis ugnikalnis Ijen turi kraterį, kuriame yra didžiausias pasaulyje rūgštus ežeras. Jo vandens pH yra mažesnis nei 0,3. Ežero dalyse, kur iš giliai žemės plutos pakyla hidroterminiai skysčiai ir į vandenį įleidžia mineralų, gausu sieros ir druskos rūgšties.

0,3 pH lygis yra panašus į automobilių akumuliatoriaus rūgšties pH lygį. Palyginimui – skrandžio sulčių rūgštingumas yra nuo 1,5 iki 2, o citrinų – nuo ​​2 iki 3. Nepaisant to, kad Kawah Ijen ežere žmogaus organizmas gali akimirksniu ištirpti, jame gyvena mikroorganizmai.

Kraterio ežeras yra mėlynai žalios spalvos ir yra toks ryškus, kad jį galima pamatyti iš kosmoso. Ežere esantys mineralai ir rūgštys suteikia vandeniui turkio spalvą. Šių mineralų ir rūgščių šaltinis – po ugnikalniu esanti raudonai įkaitusios magmos kamera, kuri paskutinį kartą išsiveržė 1999 m. Ugnikalnio aukštis – 2769 metrai, o kraterio plotis – 700×800 metrų.

Lietus reguliariai papildo rūgštų Kawah Ijen ežerą vandeniu, tačiau šis vanduo iš karto tampa korozinis per angas, kurios nuolat išskiria dujas ežero dugne. Kai krateris prisipildo vandens, jis nuteka į upelį vakarinėje ugnikalnio pusėje, kuris įteka į Banyupahit upės baseiną.

Jei kraterio ežero itin rūgštus vanduo nėra pakankamai įspūdinga, svarbu žinoti, kad ugnikalnis taip pat išskiria sieros dujas, kurios užsiliepsnoja, kai susiliečia su deguonimi atmosferoje. Kai dujos užsidega virš ugnikalnio, jos sukuria mėlyną liepsną, kuri dažniausiai nematoma dieną, tačiau sukuria įspūdingą vaizdą naktį.

Dažnai siera šiose dujose kondensuojasi į skystį, kuris nukeliauja nedidelį atstumą palei ugnikalnį, kol sukietėja į geltonas nuosėdas. Vietos gyventojai iš šių telkinių išgauna sierą.