Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Itin vaizdinga delta susiformavo ten, kur Misisipės upė įteka į Meksikos įlanką. Dabar trapi ekosistema susiduria su rimta grėsme.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Misisipės upės delta yra tokioje būsenoje, kurią galima palyginti su apgultimi. Trapi aplinka šiuo metu patiria didelį spaudimą dėl nuosėdų erozijos, jūros lygio kilimo ir potvynių. Visi šie veiksniai daro didelį spaudimą vietovės šlapžemėms, kelia grėsmę laukinei gamtai ir milijonams regione gyvenančių žmonių. Kaip susidaro upės delta?Upių deltų galima rasti daugelyje pasaulio regionų. Tarp žinomiausių yra: Nilo, Amazonės, Gango ir Volgos delta. Tačiau turime ir puikų Nemuno deltos pavyzdį Lietuvoje. Šio tipo upių žiotys susidaro, kai upė išsišakoja į gana seklų ir ramų vandens telkinį, kuriame nėra potvynių ar stiprių jūros srovių, kurios galėtų išnešti susikaupusias medžiagas.
Misisipės upės delta iš kosmoso 2001 m. Uraganai Katrina ir Rita sunaikino didelę Misisipės upės deltos dalį 2005 m. (NASA) Nors Misisipės delta nėra tokia galinga kaip didžiausia pasaulyje Amazonės delta, ji tikrai yra viena gražiausių. Upė savo žemupyje teka taip lėtai, kad jos nešamos medžiagos nusėda. Šiuo atveju tai leido suformuoti vaizdingą medį primenančią formą. Jūros vandenys kasmet nusineša tūkstančius kilometrų žemėsDėl didesnių potvynių, intensyvesnių audrų ir jūros lygio kilimo daugiau pelkių išnyksta dėl erozijos. Be to, žmogaus veikla upėje, pavyzdžiui, užtvankų statyba, sutrikdo natūralų medžiagų transportavimą per upę, todėl pelkės nepasipildo nuosėdomis ir maistinėmis medžiagomis. Palydoviniuose žemėlapiuose aiškiai matyti, kad labai nyksta augmenija, ypač nendrės, kurios vaidina svarbų vaidmenį šlapžemėms atsispiriant niokojantiems potvynių padariniams. Tai tikriausiai „viena iš labiausiai nykstančių vietų Amerikoje, jei ne Žemėje“. Paviršiaus praradimo problema buvo žinoma ilgą laiką. Nuo 1930-ųjų Luiziana prarado daugiau nei 5000 km2 žemės. Tačiau dabar situacija pasiekia krizinį tašką. Mokslininkai apskaičiavo, kad šiame regione kas 100 minučių 5500 m2 dydžio plotas tampa atviru vandeniu. Grėsmė gamtai ir žmoguiLuizianos valstijos pakrantės zonoje gyvena 2 mln. žmonių. Jiems tai ne tik gyvenamoji vieta, bet ir pajamų šaltinis dėl besivystančio turizmo, žvejybos, prekių gabenimo, o taip pat ir naftos gavybos. Misisipės deltoje taip pat gyvena laukiniai gyvūnai, įskaitant 400 paukščių rūšių, nesuskaičiuojama daugybė žuvų, varliagyvių ir žinduolių, kurie kartu sukuria glaudžiai susijusią ekosistemą. Deltos ploto sumažėjimas gali sukelti didžiulių ir negrįžtamų nuostolių. Mokslininkai iš Luizianos valstijos universiteto ir Tulane universiteto gavo milijonus dolerių dotacijų, kurios ne tik leis nuodugniai ištirti deltą, bet ir sukurti sprendimus, kurie sustabdys eroziją.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|