Amazonės gentys neturi laiko nuovokos

Tyrimai rodo, kad Amondawa žmonės supranta apie tam tikru metu įvykusį dalyką, bet neturi atskirų žodinių struktūrų tam pasakyti. Nors tai ir ginčytinas klausimas, tolimesi tyrimai parodys, kad tai būdinga ne tik šiai bet ir kitoms Amazonės gentims.

Pirmą kartą su išoriniu pasauliu Amondawa susidūrė 1986 metais. Portsmouth ir Federal universitetai Brazilijoje pradėjo analizuoti laiko sąvoką Amondawa kalboje. „Nesakome, kad šie žmonės yra „be laiko“ ar „iškritę iš laiko“, – sako Portsmouth universiteto psichologijos profesorius ChrisSinha, – „jie gali šnekėti apie įvykius ar įvykių sekas“.

Jų kalboje pasigendama laiko supratimo kaip atskiro reiškinio, laiką jie sieja tik su vienu ar kitu įvykiu. Šie žmonės neskaičiuoja metų, tačiau kiekvienais metais žmogui duodamas vis naujas vardą ar kitas statusas gentyje, kuris ir žymi jo amžių. Bet keisčiausia, kad gentis nepripažįsta jokio santykio tarp laiko ir erdvės.

Toks supratimas kaip „buvo vakar“ ar „bus ateityje“ Amondawa gentyje neegzistuoja. Vis dėlto, kai Amondawa žmogus mokosi kalbėti portugališkai jis neturi problemų pasakyti ir suprasti laiko esmę. Taip yra todėl, kad gentis neturi jokių „laiko technologijų“ tokių kaip kalendorius ar laikrodis, taip pat jų skaičių sistema yra ribota.

Absoliutūs terminai

Šie teiginiai neįtikina Prancūzijos Nacionalinio centro kalbininko Pierre Pica, kuris tyrinėja amazonišką kalbą, dar vadinamą Mundurucu. „Skaičių, laiką, nuosaką ir erdvę sujungti į vieną santykį yra beviltiška“, – sako jis BBC žinioms, – „tačiau su erdvės ir laiko santykio nesuvokimu – nesutinku“.

Tokios mažos gentys kaip Amondawa laikui ar erdvei apibūdinti vartoja absoliučius terminus. Amondawa nenori savęs apriboti tam tikrame laike ar erdvėje. Tokie išsireiškimai kaip „vandenyje“, „pasroviui“, „prieš srovę“ yra tinkami tam tikram apibūdinimui. Tokiu būdu Amondawa supranta, kad laikas bėga, o erdvė keičiasi.