Ambicingas Kinijos projektas. Giliai jūroje. „Slapta“ laboratorija (Foto)

Kinija tikriausiai nežino filmo „Gili žydra jūra“ (Deep Blue Sea, 1999) siužeto, todėl ketina statyti naują giliavandenę laboratoriją, kurioje dirbs vietinių mokslininkų komanda.

Neseniai paskelbtame pareiškime Kinijos mokslų akademijos Pietų Kinijos jūros okeanologijos institutas teigė, kad „Cold Seep Ecosystem Research Facility“ (Šaltųjų nuotėkių ekosistemos tyrimų laboratorija) statyba bus baigta vos per 5 metus, rašo „IFLScience“.

The research facility of cold-seep ecosystem, a megaproject whose launch was recently announced in South China's Guangdong Province, aims to deepen humanity’s understanding of deep-sea science by studying cold seep systems in the South China Sea. The research program will also be… pic.twitter.com/XKKejduzUj

— Global Times (@globaltimesnews) March 1, 2025

Tikimasi, kad projektas bus įgyvendintas į šiaurės vakarus nuo Honkongo prie Perlo upės, įtekančios į Pietų Kinijos jūrą. Projektas apima kelių komponentų statybą, tačiau karūnos brangakmenis bus „apgyvendinta povandeninė laboratorija, esanti giliai po vandeniu“.

Numatoma, kad naujosios laboratorijos maksimalus darbinis gylis sieks 2000 metrų, joje tilps iki 6 žmonių, jie galės kelias savaites gyventi po vandeniu.

What is it like to live in the depths of the ocean for a month? This science-fiction-like concept is about to become a reality.
On February 28th, a major science #infrastructure project in #China, the "research facility of cold-seep ecosystem"(hereinafter referred to as the… pic.twitter.com/ufqHopGK6w

— Cultural Lingnan (@CulturalLingnan) March 2, 2025

Pasak projekto vadovo, Pietų Kinijos jūros okeanologijos instituto direktoriaus Li Chaoluno, objekte taip pat yra technologijų iš pilotuojamų kosminių misijų ir giliavandenių povandeninių laivų, taip pat gyvybę palaikančių sistemų. Tai užtikrina, kad mokslininkai galės dirbti gana patogiomis sąlygomis iki 30 dienų.

Pagrindinis ambicingos programos tikslas – ištirti šaltuosius nuotėkius (cold seep) – vietas, kur iš jūros dugno plyšių dėl geologinio aktyvumo ar slėgio pokyčių prasiskverbia daug angliavandenilių turintys skysčiai, tokie kaip metanas ir vandenilio sulfidas.

China has begun construction of a deep-sea research platform in #Guangzhou, marking a major step in the country's efforts to explore extreme #marine environments and develop sustainable ocean resources. The Research Facility of Cold-seep Ecosystem, led by the South China Sea… pic.twitter.com/4G5TbNjsMl

— China News 中国新闻网 (@Echinanews) March 3, 2025

Tyrėjai pažymi, kad šiose vietose yra unikalių ekosistemų, kuriose klesti chemosintezė – procesas, kurio metu organizmai naudoja cheminę energiją iš skysčių, prasiskverbiančių iš jūros dugno, o ne pasikliauja saulės šviesa.

Tačiau tai dar ne viskas. Šaltieji nuotėkiai taip pat atlieka pagrindinį vaidmenį giliame anglies cikle ir gali turėti nepanaudotų biologinių išteklių. Mokslininkai mano, kad šie ištekliai gali suteikti mokslui labai svarbios informacijos apie Žemės klimatą.

Nors, projektas yra mokslinis, tačiau juo taip pat siekiama paversti atradimus pramoniniais laimėjimais. Šaltieji nuotėkiai padeda suprasti Žemės anglies ciklą, gyvenimą ekstremaliomis sąlygomis ir saugiai išgauti išteklius, tokius kaip metano hidratai.

Taip pat tikimasi, kad naujasis projektas Kinijai tapti giliavandenio mokslo ir žaliosios ekonomikos inovacijų lydere.