Žemės „stogas“ sugrius. Planeta pasiners į chaosą

Apie tai rašo „Daily Mail“.

Tokie pokyčiai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nereikšmingi planetos mastu, tačiau, pasak mokslininkų, jie sukels tikrą chaosą palydovinėje navigacijoje.

Kaip žinote, kai Žemė sukasi aplink savo ašį, dėl pokyčių, vykstančių planetos vandenynuose, atmosferoje ir šerdyje, ji svyruoja. Dauguma šių svyravimų yra reguliarus ir nuspėjamas procesas, tačiau mokslininkai iš Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche nustatė, kad antropogeniniai pokyčiai, atsirandantys dėl žmogaus veiklos, nusveria natūralius pokyčius.

Kadangi palydovai nustato savo padėtį pagal Žemės sukimosi ašį, bet kokie Šiaurės ašigalio pokyčiai gali sukelti rimtų problemų. Pagrindinis tyrimo autorius iš Vienos universiteto Mostafa Kiani Shahvandi teigia, kad dėl tokių pokyčių gali atsirasti netikslumų nuo kelių metrų iki šimtų metrų.

Dėl didelio Žemės masės perskirstymo planetos ašigalis pasislenka. Dažniausiai šį reiškinį sukelia reguliarūs vandenyno srovių ciklai. Tačiau tirpstant ledo sluoksniams ir ledynams Žemėje šis procesas sukelia greitą svorio perskirstymą. Tai savo ruožtu veda į polių poslinkį.

Shahvandi ir jo komanda išmatavo ašigalių judėjimą 1908–2000 m. ir palygino šiuos duomenis su ledo tirpimo prognozėmis. Mokslininkai nustatė, kad jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija nesumažės, tirpstantys ledo luitai ašigalį pastums 27 metrus.

Pagal optimistiškesnį scenarijų Šiaurės ašigalis vis tiek pasislinks, bet 12 metrų.

Iki šiol antropogeninis polių poslinkis neaplenkė pokyčių, atsirandančių dėl natūralių priežasčių.

Šiuo metu didžiausius ašigalių poslinkių pokyčius atneša Žemės atsigavimas po paskutinio ledynmečio. Tuo metu Žemės pluta nuskendo spaudžiant ledynams ir jiems ištirpus pakilo, o tai lėmė Žemės svorio persiskirstymą.

Nepaisant to, kad paskutinio ledynmečio pabaiga atėjo daugiau nei prieš 10 000 metų šio atšokimo poveikį vis dar galima pastebėti natūraliame Šiaurės ašigalio poslinkyje.

„Šiuo metu ašigalių judėjime dominuoja natūralūs procesai, tačiau jei klimato kaita tęsis ir ledo sluoksniai vis labiau tirps, tai paskutiniais XXI amžiaus dešimtmečiais antropogeninė klimato kaita tikrai dominuos“, – sako Shahvandi.

Remiantis naujausiais mokslininkų pareiškimais, pasaulio jūros ledas, kuris yra užšalęs vandenyno vanduo ties ašigaliais, sumažėjo iki rekordinio lygio. Praėjusį mėnesį Arkties jūros ledas pasiekė žemiausią kovo mėnesio mastą per 47 metus, kai padėti palydoviniai stebėjimai.

Tyrėjai nustatė, kad didžiausi ašigalių poslinkio šaltiniai yra Grenlandijos ir Antarkties ledo sluoksnio tirpimas. Jei jų tirpimas tęsis dabartiniu tempu, ateityje žmonija susidurs su palydovų ir kosminių teleskopų, tokių kaip James Webb teleskopas, navigacijos sistemomis.

„Kadangi polių judėjimo prognozavimas yra labai svarbus tokioms programoms kaip erdvėlaivių navigacija ir giluminio kosminio teleskopo orientacija, sumažėjęs polių judėjimo nuspėjamumas klimato kaitos sąlygomis gali turėti įtakos jų darbo tikslumui“, – rašoma žurnale „Geophysical Research Letters“.