Grėsmingo sprogimo ženklas? Supervulkanas gąsdina. Keisti dalykai po žeme

Iš Jeloustouno kalderos vidaus pradėjo greičiau veržtis dujos. Ekspertai ramina, bet tuo pačiu rekomenduoja būti budriems. Ar tai tik trumpalaikė anomalija, ar pirmasis sprogimo, kuris grasina pasauliui, ženklas?

Jeloustouno nacionalinis parkas, esantis JAV Vajomingo valstijoje, garsėja geizeriais, karštosiomis versmėmis ir kvapą gniaužiančiais kraštovaizdžiais. Tačiau mažai turistų supranta, kad po šiais gamtos stebuklais slypi milžiniška jėga – vienas didžiausių superugnikalnių pasaulyje.

Jeloustouno išsiveržimas būtų katastrofiškas Jungtinėms Valstijoms ir galėtų paveikti visos planetos klimatą. Nors nuo paskutinio išsiveržimo praėjo daugiau nei 640 000 metų, mokslininkai nuolat stebi kalderą.

Kas vyksta po žeme?

Kaip praneša „SciTechDaily“, Raiso universiteto, Naujosios Meksikos universiteto, Jutos universiteto ir Teksaso universiteto Dalase tyrėjų komanda pastebėjo, kad 3,8 km žemiau Jeloustouno esančioje magmoje yra lakiųjų junginių. Tai greičiausiai išsilydžiusi uoliena, pripildyta dujų burbuliukų.

Tačiau jų gausa yra gerokai mažesnė už lygį, kuris pranašautų išsiveržimą. Dujos efektyviai išleidžiamos per plyšius ir kanalus. Tyrėjai tai vadina išleidimo vožtuvo mechanizmu, kuris padeda sumažinti išsiveržimo riziką.

Ar Jeloustounas galėtų išsiveržti? Ekspertai ramina

Nors pasigirsta susirūpinimą keliančių balsų, mokslininkai pabrėžia, kad šiuo metu nesusiduriame su tiesiogine grėsme. Ekspertai primena, kad Jeloustounas panašiai „vėsinosi“ ne kartą praeityje. Šis procesas yra gamtos būdas sumažinti slėgį, kuris padeda sumažinti sprogimo riziką.

Nepaisant to, šis reiškinys tebėra nuolat stebimas. Bet koks neįprastas seisminis aktyvumas, grunto deformacija ar dujų sudėties pasikeitimas gali būti vertingas įspėjamasis signalas. Ypač superugnikalnio atveju.

O jeigu išsiveržimas vis dėlto įvyktų?

Jeloustouno išsiveržimo scenarijus, nors ir mažai tikėtinas, yra vienas pavojingiausių gamtos pavojų. „Rzeczpospolita“ cituoja JAV geologijos tarnybos (USGS) geologo Marko Stelteno pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad išsiveržimas per ateinančius tūkstantmečius yra įmanomas, bet mažai tikėtinas.

Jei toks scenarijus išsipildytų, išsiveržimas galėtų šimtus kilometrų padengti pelenais, sunaikinti infrastruktūrą, priversti milijonus žmonių evakuotis ir smarkiai paveikti pasaulio klimatą.

Budrumas – taip, bet panika – ne

Mokslininkai pabrėžia, kad duomenys apie nutekėjusias dujas aiškiai nerodo artėjančios katastrofos. Jeloustouną nuolat prižiūri geriausi ekspertai, o ankstyvojo perspėjimo sistemos JAV laikomos vienomis pažangiausių pasaulyje. Šiuo metu nėra jokių oficialių YVO ar USGS įspėjimų.

Tačiau, kaip rodo naujausios analizės, superugnikalnio vidus vis dar gyvas ir siunčia signalus, kurių nereikėtų ignoruoti.