Žemė taps violetine planeta? „Jie gali keisti spalvą...“ Kas dedasi?

Nauji tyrimai rodo, kad vandenynai gali nusidažyti purpurine arba raudona spalva, jei atmosferoje ir jūros vandenyje įvyktų tinkami cheminiai pokyčiai.

Šiandien Žemė siejama su mėlyna vandenynų spalva, tačiau prieš milijardus metų jos išvaizda buvo visiškai kitokia. Japonijos mokslininkai iš Nagojos universiteto atliko modeliavimą, kuris rodo, kad maždaug prieš 600 milijonų – 3 milijadus metų mūsų planetos vandenynai buvo žali.

Taip buvo dėl didelės geležies koncentracijos, kuri atsidūrė jūrose kartu su vandenimis, tekančiais iš žemynų, ir iš povandeninių ugnikalnių išmetimu. Ištirpę geležies jonai sugeria mėlyną šviesą, o pats vanduo – raudoną šviesą, todėl dominuoja žalia.

Be to, vandenyje esantys melsvadumbliai (cianobakterijos) gamino chlorofilą ir specialius dažus, kurie dar veiksmingiau panaudojo žalią šviesą fotosintezei. Dėl to saulės energija buvo panaudota vandeniui (vandenilio monoksidui) skaidyti į deguonį ir vandenilį, abi dujas išleidžiant į atmosferą. Pagal šį scenarijų galiausiai įsivyravo deguonis, o reaguodamas su jūros vandenyje ištirpusia geležimi, vandenynas pamažu pamėlynavo.

Įdomu tai, kad mokslininkai teigia, kad ateityje vandenynų spalva taip pat gali pasikeisti. Vienas iš galimų scenarijų – mėlyną spalvą gali pakeisti intensyvi violetinė.

Šis poveikis gali atsirasti dėl sieros koncentracijos padidėjimo atmosferoje, pvz. po daugybės didelių ugnikalnių išsiveržimų. Padidėjus vandenilio sulfido kiekiui ir sumažėjus deguonies kiekiui, dominuotų kitų tipų bakterijos, kurios geriau klesti deguonies stokojančioje aplinkoje. Dėl jų medžiagų apykaitos procesų ir pakitusių vandens savybių vandenyno paviršių pasiekianti šviesa gali atspindėti daugiausia violetinius atspalvius.

Kitas galimas scenarijus – vandenynai nusidažys raudonais atspalviais. Taip gali nutikti esant ekstremalioms klimato kaitos situacijoms, pavyzdžiui, esant dideliam karščiui atogrąžų zonose. Dėl aukštų temperatūrų ir pagreitėjusios erozijos upės gali pernešti į jūras didelius kiekius raudonųjų geležies oksidų. Iš tikrųjų, kaip ir senuosiuose žaliuosiuose vandenynuose esanti geležis, spalva šį kartą atsirado dėl rūdžių dalelių, suteikdama vandeniui kraujo raudonumo spalvą.

Visos šios prognozės rodo, kad Žemės spalva, žiūrint iš kosmoso, nėra pastovi. Kaip atrodo mūsų planeta, priklauso nuo daugelio veiksnių: atmosferos sudėties, geologinių procesų ir vandenynuose gyvenančių gyvybės formų. Praeitis – su žaliosiomis jūromis – ir galimi ateities scenarijai – su violetiniais arba raudonais vandenynais – primena, kokia yra dinamiška ir permaininga Žemės planeta.